Sąskaitos už šildymą šaltą sausį klaipėdiečiams dar neleis atsikvėpti. Nors energijos suvartojimas sumažėjo, tačiau dėl gerokai išaugusios dujų kainos už šildymą reikės mokėti daugiau.

Sausį vidutinė oro temperatūra siekė 0,4 laipsnio šilumos. Gruodį ji buvo 3,8 laipsnio šilumos. Tačiau šiemet sausis šiltesnis nei praėjusiais metais. Vidutinė oro temperatūra šį sausį siekė 1,1 laipsnio šalčio.

Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, šių metų sausį vidutinis šilumos sunaudojimas buvo 14,1 proc. mažesnis nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Suvartojimas sumažėjo visose pirkėjų grupėse.

Gyventojai šildymui energijos suvartojo 14,3 proc., biudžetinės įstaigos – 18,87 proc., kiti vartotojai – 12,82 proc., pramonė – 4,47 proc. mažiau.

Tačiau didelės įtakos sąskaitoms už šildymą turi dujų, iš kurių pagaminama didžioji dalis šilumos uostamiestyje, kaina. Per metus ji išaugo daugiau nei 35 proc.

Tad, nors sausį šilumos suvartota mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį, sąskaitos už šildymą, ypač nerenovuotų daugiabučių namų gyventojams, bus didesnės.

Sausį vieno kvadratinio metro apšildymui Klaipėdoje vidutiniškai suvartota 17,04 kilovatvalandės. Gruodį energijos prireikė 12,6 proc. mažiau, nes sausis buvo kur kas šaltesnis.

Tačiau dalis net senos statybos namuose gyvenančių klaipėdiečių sausį sulaukė panašių sąskaitų kaip ir už praėjusių metų paskutinį mėnesį.

Anot daugiabučių namų administratorių, šį mėnesį daugiausia šilumos suvartota bendrovių „Mūsų namų valdos“ ir „Vitės valdos“ aptarnaujamose teritorijose. Jose nemaža dalis namų – senos statybos.

Mažiausias šilumos suvartojimas buvo bendrovės „Debreceno valda“ teritorijoje.

Didžiausią įtaką šilumos suvartojimui turi namo būklė. Vidutinis šilumos suvartojimas naujos statybos ir visiškai renovuotuose namuose išlieka apie du kartus mažesnis nei miesto vidurkis.

Palyginti su senos statybos pastatais, skirtumas dar didesnis. Šilumos suvartojimas bei sąskaitų dydis gali skirtis ir penkiolika kartų.

Pro kurias vietas iš namo išgaruoja daugiausia šilumos, parodo termovizinės nuotraukos. Jos buvo padarytos trijų skirtingų namų: naujos statybos, visiškai renovuoto ir nerenovuoto.

Kas yra termovizinės nuotraukos?

Termovizorius – į skaitmeninį fotoaparatą panašus prietaisas, kuris fiksuoja šilumines bangas.

Termovizinės nuotraukos, dar kitaip vadinamos šiluminės arba termonuotraukos, tiksliai parodo šalčio kanalus ir plotus, pro kuriuos šiluma išgaruoja iš pastato.

Termonuotraukos padeda nustatyti namo šiluminės izoliacijos trūkumus ir statybos metu paliktus arba namo eksploatacijos metu atsiradusius defektus.

Kokybiškos termovizinės nuotraukos gali būti padarytos tik žiemą, esant minusinei temperatūrai.

Fotografuojant pastatų išorę šviesios – raudonos, geltonos – dėmės parodo vietas, kur prarandama daugiausia šilumos. Tamsios spalvos byloja, kad šios pastato vietos yra sandarios.

1.Naujos statybos name, esančiame Dragūnų gatvė 11, daugiau šilumos išeina tik per langus.

Visiškai renovuotame name I.Simonaitytės gatvėje 3 daugiau šilumos išeina per langus, balkonus ir pamatų konstrukcijas bei rūsį.

Nerenuovuotame name I.Simonaitytės gatvė 30 šiluma veržiasi ir per sienas. Ypač spačiai ji išeina per per neapšiltintus balkonus ir nesandarias laiptinių duris.

Šilumos suvartojimo ir kainų pavyzdžiai sausį:

Naujos statybos namuose

Dragūnų gatvė 11 – 5,20 kWh/kv. m ir 1,40 Lt/kv. m

Taikos prospektas 144 – 5,37 kWh/kv. m ir 1,44 Lt/kv. m

Dragūnų gatvė 18 – 7,05 kWh/kv. m ir 1,89 Lt/kv. m

Varpų gatvė 4 – 9,26 kWh/kv. m ir 2,49 Lt/kv. m

Visiškai renovuotuose namuose

I.Simonaitytės gatvė 3 – 5,09 kWh/kv. m ir 1,37 Lt/kv. m

Statybininkų prospektas 19 – 6,3 kWh/kv. m ir 1,69 Lt/kv. m

Kauno gatvė 19 – 7,03 kWh/kv. m ir 1,89 Lt/kv. m

Kooperacijos gatvė 5 – 7,74 kWh/kv. m ir 2,08 Lt/kv. m

Nerenovuotuose namuose

I.Simonaitytės gatvė 30 – 17,34 kWh/kv. m ir 4,65 Lt/kv. m

Kooperacijos gatvė 7A – 17,94 kWh/kv. m ir 4,82 Lt/kv. m

Statybininkų prospektas 21 – 20,37 kWh/kv. m ir 20,37 Lt/kv. m

Veterinarijos gatvė 4 – 20,58 kWh/kv. m ir 20,58 Lt/kv. m