- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos prieigose esančioje Laisvojoje ekonominėje zonoje nebeliko senųjų krašto gyventojų kapų. Po dešimtmečio pastangų verslininkai pasiekė, kad palaikai būtų iškelti į veikiančias kapines, nes jie trukdė pramoninės teritorijos plėtrai. Krašto senbuviai baiminasi, jog formuojasi ne itin gera senųjų kapinių naikinimo praktika.
Vyko uždari posėdžiai
Senieji Lypkių kaimo gyventojai ramybės neturėjo net po mirties.
Po šimto metų jų palaikai buvo sujudinti ir tyliai, neskelbiant visuomenei, pernai rudeniop perlaidoti Lėbartų kapinėse, nes senojoje vietoje jų buvimas trukdė pramonės plėtrai.
Lypkių kapinių iškėlimo klausimas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atstovams rūpėjo dešimtmetį.
Tiek laiko jie metodiškai dėjo pastangas ir rašė raštus savivaldybei, kad iš pramoninės teritorijos iškeltų krašto senbuvių kaulus.
Tuo klausimu buvo surengti trys uždari posėdžiai (vienas 2011 m. ir du 2018 m.), apie kuriuos žiniasklaida nė karto nebuvo informuota, nors tai ne toks dažnas atvejis, kai diskutuojama dėl kapinių panaikinimo, iš jų į kitą vietą perkeliant mirusiųjų palaikus.
Jei tai būtų žydų kapinės – svarstymai apie iškėlimą tikrai nevyktų.
"Svarstymų nė nebūtų"
Veikiausiai dėl to, kad tema labai jautri, į tuos posėdžius buvo pakviestas tik siauras ratas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir liuteronų evangelikų kunigas Reincholdas Moras.
Būtent jo atstovaujamos konfesijos tikintieji, kurie prieškaryje sudarė 90 proc. krašto gyventojų, ir buvo palaidoti Lypkiuose.
Iš pirmojo posėdžio protokolo matyti, kad kunigas R.Moras nebuvo linkęs pritarti tokiam palaikų perkėlimui iš senosios vietos ir atkreipė dėmesį, kad, "jei tai būtų žydų kapinės – svarstymai apie iškėlimą tikrai nevyktų".
Kunigas dienraščiui teigė, kad, žinoma, būtų buvę geriau mirusiųjų ramybės visai nedrumsti.
"Sakiau, kad geriau būtų nekasinėti, bet jie nusprendė kitaip. Čia, taip sakant, verslas ir pinigai viską daro", – nedaugžodžiavo kunigas.
R.Moras nuogąstavo, kad šių kapinaičių iškėlimas netaptų pradžia ir kitų kapinių kilnojimui, tačiau teigė, kad "bendruomenėje buvo aptarta galimybė dėl palaikų perlaidojimo nesant kitos išeities".
Reincholdas Moras
Laidojant pagarbos netrūko
Kaip akivaizdu iš posėdžių protokolų dėl senųjų Lypkių kapinių, savivaldybę gerokai spaudžiant LEZ atstovams, tik ir teliko įgyvendinti "galimybę dėl palaikų perlaidojimo nesant kitos išeities".
Perlaidojimas taip pat vyko be plačiosios visuomenės žinios.
Tai padaryta beveik prieš metus, dalyvaujant tiems patiems suinteresuotiesiems asmenims, kurie lig tol dalyvavo minėtuose posėdžiuose.
Vis dėlto perlaidojant, anot ceremonijos dalyvių, pagarbos krašto senbuvių palaikams tikrai netrūko.
Kiekvieno mirusiojo kaulai buvo sudėti į nedidelius karstelius ir palaidoti vienas šalia kito didelėje duobėje Lėbartų kapinėse.
Religines apeigas atliko kunigas R.Moras.
Netrukus po perlaidojimo ant bendro Lypkių gyventojų kapo buvo paklota akmeninė plokštė ir pastatytas metalinis, saulutės formos kryžius, ant kurio užrašyta, kad šioje vietoje yra "Perlaidoti 16 mirusiųjų iš senųjų Lypkių kapinių".
Lypkiškių palaikų perkėlimą ir perlaidojimą savo lėšomis finansavo LEZ.
Yra tik dvi priežastys, kada galima iškelti kapines: kai tai liečia išskirtinį visuomenės interesą ir kai tai liečia valstybės interesą.
Įstatymai nebegalioja?
Tai, kad panaikintos senosios Lypkių kapinės, iškėlus iš jų mirusiųjų palaikus kitur, buvo naujiena ir žinomam Klaipėdos krašto istorijos žinovui, istorikui Dainiui Elertui, kuris iki tol rūpinosi, kad šios palaidojimo vietos būtų išsaugotos.
"Nebėra? Iškėlė kitur? Labai įdomu, kokiu pagrindu? Yra tik dvi priežastys, kada galima iškelti kapines: kai tai liečia išskirtinį visuomenės interesą ir kai tai liečia valstybės interesą. Šiuo klausimu ūkiniai subjektai įstatymuose, mano žiniomis, neminimi. Nes ūkinė veikla nėra nei tiesioginis visuomeninis, nei valstybinis interesas. Tai kaipgi su tomis kapinėmis šiuo atveju?" – svarstė D.Elertas.
Anot istoriko, visų kapinių iškėlimas kitur yra labai išskirtinis aktas, nepaisant to, kad jos neveikiančios ar nelankomos, bet tai esą nereiškia, kad jų ten nėra.
"Tai kaip pas mus veikia teisė? Ar Kultūros paveldo departamentas savo pareigą atliko?" – klausimus žėrė D.Elertas.
Dainius Elertas
Dingo iš atminties
300 ha apimančioje LEZ teritorijoje kažkada buvo Lypkių, Budrikų, Laužų, Šušeikių, Švepelių kaimai, tad čia turėtų būti mažiausiai ketverios senųjų kaimų kapinės.
Vienų kapinaičių vieta pažymėta net 1936 m. Vokietijos generalinio štabo plane.
Jos yra netoli Lypkių (Liebken). Tokį žemėlapį, pasak D.Elerto, turi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto biblioteka, Mažosios Lietuvos muziejus.
Vien Lypkių kaime buvo dvejos kapinės, tačiau jų buvimo ženklų šiandien neliko.
Viename plotelyje vizualiai dar ne taip seniai buvo galima atpažinti buvus laidojimo vietas (kitos kapinaitės veikiausiai jau anksčiau užstatytos).
Bet ir tos vienintelės Lypkių kapinės tyliai buvo panaikintos.
Į klausimą atsakymo nėra
Kodėl taip mirtinai prireikė iškelti Lypkių kapines, juolab pagal Lietuvos įstatymus kapinės iškeliamos dviem atvejais: kai tai liečia visuomenės interesą arba valstybės interesą? Šiuo atveju nebuvo nei viena, nei kita.
Vis dėlto į šį klausimą LEZ atstovai taip ir neatsakė.
LEZ komunikacijos vadovė Indrė Dudonienė dar kartą pakartojo, kad, atlikus tyrimus, šių kapinių teritorijoje rasti palaikai buvo perlaidoti Lėbartų kapinėse, taigi esą LEZ teritorijoje nebeliko palaidojimų.
"Ilgus metus buvusių kapinių teritoriją savo lėšomis ir resursais tvarkė bei prižiūrėjo LEZ valdymo bendrovė. Mūsų žiniomis, iki perlaidojimo daugelį metų kapai nebuvo lankomi artimųjų, nematėme paliktų gėlių ar žvakių", – tvirtino I.Dudonienė.
LEZ atstovė atkreipė dėmesį, kad buvusių kapinių teritorija iš esmės buvo LEZ teritorijos viduryje, apsupta gamybinių objektų.
"Manome, kad jų iškėlimas kartu su archeologais ir perlaidojimas ramioje, prižiūrimoje, tam skirtoje ir atitinkamą infrastruktūrą turinčioje vietoje yra tiesiog žmogiškesnis sprendimas. Planuojame įamžinti senųjų Lypkių kapinių atminimą ir šiuo metu diskutuojame su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl tam tinkamiausių būdų. Šiuos veiksmus atliksime savo lėšomis", – tikino I.Dudonienė, pabrėždama, jog nenorima priešpriešinti kapinių klausimo ir LEZ veiklos.
Formuojasi nauja praktika
Pramoninėje teritorijoje Lypkių kapinių vietoje prieš dešimtmetį buvo suprojektuoti trys vienodo dydžio sklypai, kiekvienas po vieną hektarą.
Jų paskirtis – pramonės ir sandėliavimo objektų statyba.
Šie sklypai esą buvo suformuoti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu ir pripažinti valstybinės svarbos ekonominiu projektu.
Būtent prieš šiuos projektavimo darbus ir nustatyta, kad sklype yra kapinaitės, ir LEZ atstovams buvo pasiūlyta palaikų nejudinti.
Paveldosaugininkai primygtinai siūlė LEZ valdytojams tiesiog palikti tą mažą Lypkių kapinių plotelį kaip žaliąją zoną ir kapines išsaugoti.
Tačiau šis variantas LEZ‘o valdytojams nelabai tiko, nepaisant, kad kapinės privalo būti saugomos, joms taikomas viešosios pagarbos režimas, ką apibrėžia ir kapinių tvarkymo taisyklės.
Taip pat neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė saugojimo žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus.
Paveldosaugininkų teigimu, dažniausiai yra inicijuojama perlaidoti kariškių palaikus (iškeliant kapus), o senųjų kapinaičių iškėlimas ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam lig šiol nebuvo praktinės sistemos.
Bet, regis, šių paveldo saugotojų argumentų nepakako, ir praktika jau formuojasi – po beveik 10 metų intensyvaus spaudimo krašto senbuvių kapinės iškeltos, nes trukdė verslui.
Panašu, kad formuojasi tai, dėl ko, prasidėjus Lypkių kapinių panaikinimui, taip nuogąstavo kunigas R.Moras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Saugokite automobilius: uostamiestyje lūžinėja greičio mažinimo kalneliai
Uostamiestyje vis dažniau pastebima išlūžusių segmentinių greičio mažinimo kalnelių. Per sausio mėnesį vadinamieji gulintys policininkai jau užfiksuoti mažiausiai penkiose vietose. ...
-
Negalią turintiems klaipėdiečiams – daugiau galimybių lankytis kultūros renginiuose
Klaipėdos savivaldybė siekia sukurti patrauklesnes sąlygas negalią turintiems gyventojams lankytis miesto kultūros įstaigose. Tarybai pritarus, tokie asmenys visų savivaldybės kultūros įstaigų renginiuose galės lankytis nemokamai. Tokią pačią le...
-
Jono kalnelyje – nesibaigiantys remontai
Jono kalnelyje nesibaigia remonto darbai. Neseniai pastebėtas sulūžęs turėklas. Klaipėdiečiai ne kartą pranešė ir apie sulaužytus suoliukus, apgadintus nutrupėjusius laiptus, suskilusias ir nukritusias plokštes, išbyrėjusius ak...
-
Planuose – F2 vandens formulių čempionatas
Vasarą, liepos 18–19 d., Klaipėdoje vėl planuojamas F2 vandens formulių pasaulio čempionatas, pamažu tampantis naująja tradicija. Į uostamiestį atvyks svečiai iš įvairių užsienio šalių, o pergalės sieks Lietuvai atstovaujanti...
-
Klaipėdos bibliotekoje – norvegų kalbos klubas
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje startuos norvegų kalbos klubas. Užsiėmimuose klaipėdiečiai susipažins su norvegų kultūra, išmoks pagrindines frazes, tobulins šnekamosios kalbos įgūdžius bei suži...
-
Sakurų parke teks keisti šviestuvą
Uostamiesčio Sakurų parko lankytojai kartais praneša apie parko teritorijoje užfiksuotas problemas. Pastaruoju metu pastebėtas sudaužytas šviestuvas, o netoliese – atviras šulinys. Parke niokoti inventorių galėjo ir piktavalia...
-
Už žmonių gelbėjimą – 4,3 tūkst. eurų bauda?
Praėjusių metų pavasarį Vakarų Lietuvą kamavęs potvynis Šventosios seniūnės pavaduotojui atsirūgo įspūdinga bauda – beveik 4,3 tūkst. eurų. Žmogus aplinkosaugininkų buvo nubaustas už tai, kad pumpavo vandenį iš užlieto sk...
-
Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...
-
Klaipėdoje – ažiotažas dėl eglutės
Klaipėdiečiai trečiadienį puolė dalintis vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti du vyrai, verčiantys viešoje vietoje eglutę. Žmonės piktinosi, kad vidury dienos kažkas vagia žaliaskarę, tačiau paaiškėjo, kad kalėdinę eglutę i&...
-
Klaipėdos savivaldybė parlamentarams suteiks patalpas
Trims Seimo nariams – „valstietei“ Ligitai Girskienei, konservatoriui Audriui Petrošiui ir „aušrietei“ Daivai Petkevičienei, išrinktiems vienmandatėse uostamiesčio apygardose, savivaldybė planuoja suteikti...