Vokietijos patirtis

Panašių pagal veiklos pobūdį savivaldybės įmonių sujungimai ar bendras skirtingų veiklų administravimas nėra naujiena.

Klaipėdos savivaldybėje prieš keletą metų svečiavęsi Vokietijos Manheimo miesto municipaliteto atstovai pristatė savo valdomų įmonių holdingą MVV, kuris vienija 15 skirtinga veikla užsiimančių bendrovių.

Vokietijos masteliais nedidelis apie 315 tūkst. gyventojų turintis miestas valdo 50,1 proc. holdingo akcijų ir kontroliuoja tokias paslaugas kaip šildymas, geriamojo vandens tiekimas, atliekų tvarkymas, šilumos ir elektros energijos gamyba iš atliekų ir biokuro, saulės bei vėjo elektrinių parkų statyba.

Taip pat Manheimo savivaldybės įmonės teikia planavimo ir projektavimo, gyventojų aptarnavimo paslaugas. Ir ne tik savo administruojamoje teritorijoje, bet ir kitų Vokietijos ar net Čekijos miestų klientams.

Tiesa, Manheimo municipaliteto įmonių vystymo ir jungimo istorija nenutrūkstamai tęsiasi jau kone 150 metų, o 2020 m. savivaldybės kontroliuojamo holdingo apyvarta viršijo 3,5 mlrd. eurų, atnešdama miestui solidžią finansinę naudą.

Analogišką konsoliduotą įmonių valdymo ir auginimo modelį prisiminė ir buvęs Klaipėdos meras Benediktas Petrauskas, pateikdamas Liubeko (Vokietija) pavyzdį.

"Liubeke taip pat veikia skirtingų savivaldybės įmonių holdingas. Europoje įprasta praktika, kad savivaldybės suvienija savo įmonių valdymą, įtraukdamos savivaldai priskiriamas komunalines, transporto, susisiekimo paslaugas. Įmonių stambinimas – pažangus kelias. Niekada neinama į susmulkinimą, einama tik jungimo, stambinimo kryptimi", – teigė B.Petrauskas.

Benediktas Petrauskas

Šalies politika – stambinti įmones

Prieš dešimtmetį Lietuvos vyriausybė įsteigė viešąją įstaigą "Valdymo koordinavimo centras" (VKC), kurio ekspertai sistemingai analizuoja valstybės bei savivaldybių įmonių valdymą ir teikia rekomendacijas dėl gerosios valdysenos principų įgyvendinimo.

Ekonomikos ekspertai nekart konstatavo, jog valstybės valdomų įmonių efektyvumas yra pastebimai mažesnis nei privačiame sektoriuje.

Pasak VKC, būtent centralizuotas valdymo modelis įdiegtas Skandinavijos šalyse, kurios sėkmingai reformavo valstybės valdomų įmonių sektorių ir kuriose daugelio įmonių pelningumas bei efektyvumo rodikliai yra panašūs į atitinkamus privačių bendrovių rezultatus.

Kai panašia veikla užsiimančios įmonės sujungiamos, yra nauda visiems miestiečiams.

Lietuvoje šiuo metu įdiegtas decentralizuotas (su koordinuojančia institucija) modelis. Todėl, siekiant padidinti įmonių pelningumą ir įnašą į biudžetą, šalyje vykdoma valstybinių įmonių reforma. Viena iš jų garsiai nuskambėjusi sujungus 42 urėdijas į vieną centralizuotą bendrovę.

Apie tos pačios srities įmonių sujungimą būtent vandentvarkos sektoriuje rekomendacijos paruoštos jau net ne Lietuvos, o ES lygiu.

Klaipėdoje – tik pradžia?

Grįžtant prie "Klaipėdos autobusų parko" ir "Gatvių apšvietimo" sujungimo, ši idėja jau brendo daugiau nei metus. Pasiruošta irgi stropiai, atlikus studiją, suskaičiuota ekonominė nauda, apsvarstytas įgyjamas potencialas.

"Jeigu yra galimybė sutaupyti savivaldybei priklausančių ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių valdymo išlaidas, būtų neatleistina to nedaryti", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, kuris juridiškai yra abiejų įmonių akcijų valdytojas.

Jam pritarė ir bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" valdybos pirmininkas B.Petrauskas: "Priminsiu, kad "Gatvių apšvietimas" jau yra išgyvenęs sujungimą su kita įmone, kai perėmė šviesoforų priežiūrą Klaipėdoje. Nėra jokios prasmės turėti visą tuntą mažų savivaldybės įmonėlių. Kai panašia veikla užsiimančios įmonės sujungiamos, yra nauda visiems miestiečiams. Neabejoju, kad šių įmonių sinergija prisidės prie geresnės vadybos ir naujovių diegimo."

Jeigu Klaipėdos politikai pritars įmonių reorganizacijai, bendrovės "Gatvių apšvietimas" nebeliks, o darbuotojai taps "Klaipėdos autobusų parko" kolektyvo nariais.

"Skaičiai, ekonominis efektas, finansinė nauda miestui jau suskaičiuota. Bet man, kaip vadovui, yra svarbu, kad abiejų įmonių specialistų potencialą galėsime panaudoti visapusiškiau. Kai pats dalyvauji eismo sraute, matai problemas, gauni patikimiausią informaciją apie transporto sistemos trūkumus, o jei dar turi galimybę pats reguliuoti eismo organizavimą, gali operatyviai viską ištaisyti. Matau didžiulę perspektyvą ir naudą visiems klaipėdiečiams, nes mūsų planas toks ir yra – sujungus įmones daug sklandžiau įdiegti gatvėse žaliąją bangą, išmaniaisiais šviesoforais sureguliuoti eismo ciklus mažinant transporto kamšatis. O kita kryptis – viešojo transporto elektrifikacija, kuri vėlgi reikalauja tų pačių elektros infrastruktūros išmanymo žinių, kaip ir įrengiant miesto apšvietimo ir šviesoforų sistemas ar jau teikiamą savivaldybės elektromobilių įkrovimo įrenginių priežiūrą", – idėjomis dalijosi bendrovės "Klaipėdos autobusų parkas" generalinis direktorius, laikinai einantis ir bendrovės "Gatvių apšvietimas" vadovo pareigas, Vaidas Ramanauskas.