- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegija pasirašė žvejybos jos vandenyse susitarimą su Rusija 2025 m. Tai Vakarų Europos šalyse sukėlė nepasitenkinimą.
Rusiškos žuvies būna ir Klaipėdoje
Norvegija dėl Rusijos žvejybos intereso jos vandenyse yra atsidūrusi tarsi tarp dviejų skirtingų polių. Žvejybos susitarimas tarp Norvegijos ir Rusijos yra naudingas abiem pusėms.
Norvegija iš Rusijos už išnuomotus žvejybos plotus gauna nemažas pajamas. Be to, Rusijos žvejai Norvegijos verslui parduoda sugautas žuvis.
Rusijai susitarimas su Norvegija naudingas tuo, kad jos žvejai gali patekti į vakarines Barenco jūros dalis, kur yra didžiausios ir lengviausiai prieinamos žuvys. Sugavę jas Rusijos žvejai lengvai integruojasi į Vakarų Europos rinką.
Pavyzdžiui, per Norvegiją į Europos Sąjungą keliauja rusiškos žuvys iš Murmansko ir kitų regionų. Jos kaip pigesnė gamybos žaliava yra ir kai kurioms Lietuvos žuvų apdorojimo įmonėms.
Įprasta schema, kad Rusijos žvejų sugautos žuvys per Norvegiją atkeliauja ir į Lietuvą, kur yra apdorojamos ir toliau iškeliauja į Belgiją, Prancūziją ar Didžiąją Britaniją.
Lietuviams įsitvirtinti nepavyko
Nei Rusija, nei Norvegija nėra suinteresuotos atsisakyti bendradarbiavimo dėl žvejybos Norvegijos vandenyse.
Europos Sąjungos šalys norėtų, kad Norvegija jos vandenyse leistų daugiau žuvų gaudyti žvejams iš Vakarų Europos.
Įsilieti į Norvegijos žvejybos plotus Barenco jūroje šalia Rusijos yra sudėtinga. Iš vienos pusės, žvejybos sezono metu tuose plotuose itin atšiaurios žvejybos sąlygos. Iš kitos pusės, Rusijos tarnybos, kurios susijusios su žvejybos verslu, daro viską, kad svetimi laivai netoli jos nežvejotų.
Nors norvegai bijo laivais į jų šalį atplaukiančių Rusijos žvalgų, bet žvejybos interesai už juos yra svarbesni.
Pavyzdys yra Lietuvoje kurta Barenco jūros krabų žvejybos bendrovė „Arctic Fishing“. Šiuo metu ši bendrovė po bankroto proceso jau yra likviduota. Prie to prisidėjo ir jos laivų sulaikymai Barenco jūroje. Lietuvos bendrovė buvo kaltinama įplaukusi į Rusijos teritorinius vandenis.
Tai iš dalies ir yra atsakymas, kodėl norvegams geriau išnuomoti savo teritorinius žvejybos plotus rusams nei Vakarų Europos žvejams, kur dėl jų žvejybos kyla didelių problemų su Rusija.
Sankcijos nepaveikė intereso
Kol Rusija neužpuolė Ukrainos, dėl jos žvejų žvejybos Norvegijos vandenyse jokių didesnių problemų nekildavo. Rusijos žvejai netgi savo laivybos bazes buvo perkėlę į Norvegijos šiaurinę dalį. Norvegijos pasienio su Rusija uoste Kirkenese dažniau galėdavai išgirsti kalbant rusiškai nei norvegiškai.
Su žvejyba, laivų statyba susiję Norvegijos verslininkai netgi ėmėsi mokytis rusų kalbos, kad lengviau galėtų bendrauti su verslo partneriais iš Rusijos.
Didžiulis brūkšnys Norvegijos ir Rusijos santykiams buvo užbrėžtas, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą. Kilo nerimas, kad agresyviai nusiteikusi Rusija kokių nors panašių veiksmų galėtų imtis ir Norvegijoje.
Pasigirdo aiškinimų, kad į Norvegijos uostus laisvai galintys atplaukti Rusijos žvejų laivai vykdo ir žvalgybines užduotis. Laivuose neva gali būti Rusijos specialiųjų karinių žvalgybos tarnybų specialistų.
Nuo 2022 m. Rusijos žvejybos laivams uždrausta įplaukti į visus Norvegijos uostus, išskyrus Trumsę, Botsfjordą ir Kirkenesą.
Nuo 2023 m. Norvegijos vyriausybė uždraudė savo šalies laivų statykloms remontuoti Rusijos laivus.
2024 m. Rusijos laivų buvimas Norvegijoje dar labiau sugriežtintas. Jau minėtuose Trumsės, Botsfjordo ir Kirkeneso uostuose žvejų laivams įvestas buvimo juose laiko limitas. Iš esmės numatyta, kad rusai Norvegijos uostuose gali tik išsikrauti žuvis, aprūpinti laivą būtiniausiais daiktais ir privalo išplaukti.
Rusija buvo nepatenkinta ir spaudė Norvegiją dėl griežtinamų žvejybos laivų buvimo joje sąlygų. Atrodė, kad esant tokiai situacijai 2025 m. žvejybos susitarimas tarp Norvegijos ir Rusijos iš viso nebus pasirašytas. Nugalėjo intereso požiūris, nes žvejybos susitarimas naudingas tiek Norvegijos verslui, tiek Rusijos žvejams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...
-
Kariškių užmojai kelia klausimų dėl turizmo5
Kairių poligone kariškių ketinimai įrengti tolimojo šaudymo pratybų poligoną sukėlė klausimų Klaipėdos rajono savivaldybei dėl turizmo infrastruktūros plėtros. ...
-
„Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje bus apklausiami užsienio specialistai
Artimiausiuose bendrovės „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylos posėdžiuose bus apklausiami specialistai iš užsienio, penktadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. ...
-
Kalėdos bus be sniego
Šių metų Kalėdas švęsime be sniego. Anot sinoptikų, orai per šventines dienas anaiptol neprimins žiemos. Laikysis teigiama oro temperatūra, protarpiais palis, labiau vėjuota bus tik šį savaitgalį. Šventinėmis dieno...
-
Vakarų laivų gamyklos direktorius šventinėje skuboje linki neišbarstyti to, kas svarbiausia
Šventinėje skuboje neišbarstykime to, kas svarbiausia: te artėjančios šv. Kalėdos brangių žmonių artumu užpildo visas širdies kerteles. Stabtelėjimas metų sandūroje tebūna prasmingas ir įkvepiantis, belaukiant, kol atsi...
-
„Klaipėdos vandens“ direktorius: iššūkių būta įvairių
Vakar vykusiame susitikime įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovai žurnalistams atskleidė, su kokiais iššūkiais šiemet teko susidurti ir kokie pokyčiai laukia kitąmet. ...
-
Vietoj namų šurmulio – linksmybės restorane10
Klaipėdoje keičiasi švenčių tradicijos – vis daugiau žmonių Kūčių vakarienės patiekalus užsisako iš mėgstamų kavinių, o Kalėdas ir Naujuosius mieliau švenčia restoranuose. Tuomet nereikia rūpintis svečių priėmimu,...
-
Šventinė nuotaika kasmet vis ryškesnė: klaipėdiečiai miestą puošia patys
Klaipėdiečiai nelaukia, kol kas nors kitas papuoš jų aplinką – šventinės puošmenos mieste atsiranda gyventojų ir čia veikiančių įmonių ir įstaigų pastangomis. Žmones vienijantis siekis, kad tamsiausias metų laikas mies...