- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu Rusijos žiniasklaida labiau nei bet kada anksčiau domisi Rytinės Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – uostų veikla.
Netektis – per 15 mln. tonų
Šiais metais visi rytinės Baltijos šalių uostai mažina krovą. Vienose šalyse krovos praradimo mastai didesni, kitose mažesni.
Vieną iš mažesnių krovos kritimą šiais metais demonstruoja Klaipėdos jūrų uostas. Jis siekia apie 10 procentų. Bendras Latvijos uostų krovos kritimas siekia apie 16 proc., Estijos – apie 27 proc.
2023 metais Klaipėdos uostas planuoja maždaug 33 mln. tonų metinę krovą. Pernai ji dar siekė 36,1 mln. tonų.
Aukščiausias Klaipėdos uosto krovos pikas buvo pasiektas 2020 m., kai Klaipėdos uostas krovė 47,8 tonų. Vos per 2,5 metų Klaipėdos uostas neteko beveik 15 mln. tonų krovinių. Visos šios netektys susijusios laikotarpiu, kai Lietuvą valdo trijų dešiniųjų partijų koalicija.
Neatsitiktinai jau ne pirmą kartą Lietuvoje skamba nemaloni išvada, kad atėjus į valdžią konservatoriams ir jų satelitams, Lietuva būtinai sulauks ekonomikos nuosmukio. Sprendžiant pagal Klaipėdos uosto rezultatus, tai ir vyksta.
Kas įvertins padarytą žalą?
Lietuvoje, jau netgi valdžios institucijose, pasigirsta kaltinimų valdantiesiems, kad šie padarę su Lietuvos ekonomika, transporto ir tranzito veikla susietas didžiules problemas. Taip pat Lietuvos politika padariusi ir didžiulę „paslaugą“ Vakarų pasauliui, o pirmiausia Europos Sąjungai, kai į Rusijos glėbį pastūmėjo Baltarusiją, visiškai atsisakydama jos krovinių importo ir eksporto per Klaipėdos uostą.
Krovinių netenkantis Klaipėdos uostas pajamų kritimą kompensuoja brangesniais kroviniais.
Pagal viešus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo Algio Latako teiginius, ryškų Klaipėdos uosto krovos kritimą lėmė Baltarusijos eksporto ir importo netektys, o pirmiausia „Belaruskalij“ trąšų.
Šiuo atveju Lietuva uždariusi „Belaruskalij“ trąšų eksportą per Klaipėdos uostą tarsi stojo Rusijos verslo pusėn, rusų kompanijoms atverdama galimybes skverbtis į buvusias baltarusių rinkas.
A. Latakas pripažino, kad krovos mažėjimas Klaipėdos uoste tęsis ir 2024 metais. Palyginti su šiais metais, jis kris dar 2–3 mln. tonų. Klaipėdos uostas pagal krovą sugrįš maždaug į 2010-uosius metus, kai krauta 31,3 mln. tonų.
Ar kas nors kada nors analizuos, kokią žalą Lietuvos ekonomikai, vertinant bent pagal Klaipėdos uosto rezultatus, padarė šios valdžios valdymas? Greičiausiai niekas nieko ir nevertins, o viskas bus nurašyta geopolitiniams pokyčiams.
Neteko rusiškų krovinių
Mažėjanti krova rytinės Baltijos jūros uostuose tapo ir Rusijos propagandos objektu. Rytinės Baltijos jūros šalys pristatomos kaip isteriškos, be Rusijos sunkiai išgyvenančios šalys. Pirmiausia tai taikoma Latvijai ir Estijai, nes pagrindiniai jų uostų klientai buvo Rusijos kompanijos.
Latvijos Rygos uosto krovos kritimas šiemet siekia beveik 19 proc., Ventspilio – beveik 21 proc. Liepojos – per 8 proc. Didžiausi kritimai yra ten, kur buvo rusiški kroviniai. Anglių netektys Latvijos uostuose siekia beveik 50 proc., mineralinių trąšų – beveik 36 proc., naftos ir jos produktų – beveik 32 proc. Visa tai, o ypač anglys, prieš 3–4 metus sudarė netgi apie 40 proc. visos Latvijos uostų krovos.
Panašioje situacijoje dėl staigiau pradėjusio nykti Rusijos tranzito atsidūrė ir Talino jungtinis uostas. Fiksuotas rekordinis net 70 proc. naftos ir jos produktų krovos kritimas, trąšų ir birių krovinių krauta per 28 proc. mažiau. Skirtingai nei Latvijoje, Estijoje žymiai, net 20 proc., krito konteinerių krova.
Vienintelė Estijos uostų viltis yra tai, kad sugrįžta iki COVID-19 pandemijos buvę keleivių srautai, ypač Talino ir Helsinkio linijose.
Pajamos vertesnės už tonas
Nepaisant to, Talino jungtinis uostas kasmet iš uostų veiklos skaičiuoja ir vis mažesnes pajamas bei pelną. Šiemet per 9 mėnesius Talino jungtinio uosto pajamos siekė 89 mln. eurų, o pelnas 13 mln. eurų. Pajamos mažėjo 5,2 proc., o pelnas net 45 proc.
Pagal šių metų I pusmečio tarpinę ataskaitą Klaipėdos uosto pajamos iš rinkliavų buvo 23,71 mln. eurų arba 0,56 mln. eurų mažesnės nei pernai. Sąlyginai nedidelį (–2,3 proc.) pajamų kritimą, palyginti su solidesniu 10 proc. krovos kritimu, Klaipėdos uoste lėmė tai, kad augo brangesnių krovinių, kaip suskystintosios gamtinės dujos, žemės ūkio produktai, konteineriai, statybinės medžiagos, krova.
Lėmė ir tai, kad rinkliavos pradėtos imti ir iš automobilių, kurie per Klaipėdos uosto laivybos kanalą gabenami į Kuršių neriją.
Nepaisant blogėjančios krovos, Klaipėdos uostas šiemet ypač smarkiai, net tris kartus, palyginti su 2022 m., padidino investicijų į uosto infrastruktūrą kiekį. Tai siejama su jau anksčiau pradėtais vykdyti dideliais investiciniais projektais.
Toliau mažėjant Klaipėdos uosto krovai ir neturint ryškesnio plano, kaip kritimą stabilizuoti ir pradėti didinti, kelis kartus išaugę investicijų kiekiai kuo toliau, tuo vis sunkau bus pateisinami.
Kokios yra Latvijos uostų pajamos ir pelnas arba nuostoliai, viešai neskelbiama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės1
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...
-
Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...
-
„Tavo idėja“: ar jau balsavai už geriausias gyventojų idėjas?
Šauniausios Klaipėdos rajono gyventojų idėjos dar laukia tavo balsų! Iki lapkričio 30-osios gali atiduoti net tris balsus bet kurioje kategorijoje už bet kuriuos projektus, o daugiausiai jų surinkusius įgyvendins Klaipėdos rajono savivaldybė.&...