- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gitanas Nausėda ir Arvydas Vaitkus
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
-
Prezidentas Klaipėdoje: Lietuva yra jūrinė valstybė
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį uostamiestyje susitiko su Klaipėdos savivaldybės meru Arvydu Vaitkumi ir aptarė Klaipėdos miestui ir Valstybiniam jūrų uostui svarbius projektus, Klaipėdos sveikatos įstaigų reformą, švietimo situaciją Klaipėdoje.
Prezidento nuomone, Lietuva, būdama pramonine valstybe, turi gerus pagrindus stiprinti tradicinės jūrinės ekonomikos pasiekimus ir skirti daugiau dėmesio besivystančioms perspektyvioms industrijoms, orientuotoms į atsinaujinančią energetiką, vandenilio technologijas, aukštos pridėtinės vertės inžinerinius produktus, jūrinę biotechnologijų sferą.
„Lietuva yra jūrinė valstybė. Ambicingi jūrinės infrastruktūros planai, susiję su jūros vėjo parku ir uosto plėtra sausumoje, su tuo susijęs darbo vietų skaičiaus augimas, investuotojų dėmesys suteiks pozityvų impulsą Klaipėdos miesto, regiono ir visos valstybės ekonomikai (...)“, – teigė prezidentas, pabrėždamas, kad Lietuvoje atėjo laikas vykdyti konkretesnę politiką vystant jūrinę ekonomiką.
Susitikime buvo pažymėta strateginė Klaipėdos uosto reikšmė ne tik uostamiesčiui, Vakarų Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai, konstatuotas valstybės investicijų į Klaipėdos kelių infrastruktūrą, užtikrinant jūrinių krovinių tolesnę logistiką, poreikis, aptarta Klaipėdos, kaip gynybai skirtų krovinių tranzito centro, svarba.
Taip pat uosto vadovas A. Latakas pristatė uosto pasirengimą nepertraukiamai ir sklandžiai funkcionuoti taip pat ir grėsmių sąlygomis, Klaipėdos uosto, kaip strateginio valstybės objekto, saugumo užtikrinimą.
Aptariant Klaipėdos sveikatos įstaigų reformą šalies vadovas pažymėjo, kad vietos valdžiai sprendžiant sveikatos paslaugų įstaigų pertvarkymo, koordinavimo, efektyvaus veikimo klausimus svarbiausias tikslas yra paslaugų pacientams kokybė ir prieinamumas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos miesto dėmesys vaikų fiziniam aktyvumui, neformaliajam švietimui, taip pat įtraukiajam ugdymui, užtikrinant, kad mieste netrūktų švietimo pagalbos specialistų, yra gerasis pavyzdys visai šaliai.
G. Nausėda: Klaipėdos uostas turi būti alternatyva Ukrainos kroviniams
Klaipėdos uostas turėtų tapti alternatyva ukrainietiškiems kroviniams, tam valdžia turėtų skirti dėmesį tariantis su Europos Sąjunga, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas pažymi, jog dabar kroviniai iš Ukrainos į Klaipėdą keliauja apie 3 mėnesius, o tai esą yra „akibrokštas“.
„Valdžios dėmesys svarbus, pirmiausia kalbantis su Europos Sąjunga. Man ypatingai svarbu, kad galėtume tapti jeigu ne pačia patraukliausia alternatyva vežti ukrainietišką krovinį, tai, visgi, ta alternatyva būti. Šiuo metu, dėl daugybės priežasčių, deja, taip nėra“, – antradienį Klaipėdoje, po susitikimo su uosto įmonių vadovais žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Pirmiausia dėl to, kad – kaip sakė vienos iš uosto įmonių vadovas – paskutinis Ukrainos grūdų krovinys keliavo 3 mėnesius. Tai yra sunkiai suvokiamas dalykas ir tikrai ne šiuolaikinės ekonomikos elementas, o veikiau kažkoks akibrokštas“, – pabrėžė jis.
Prezidento teigimu, Klaipėdos uostas yra ypač svarbus visos šalies ekonomikai, generuoja apie 6 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. „Uosto netiesioginis poveikis viso krašto ir regiono ekonomikai yra neišmatuojamas“, – sakė G. Nausėda.
Jis dar akcentavo, jog uostas prisitaikė prie geopolitinių iššūkių, „aiškiai mato savo perspektyvą“, „ir, svarbiausia, turi alternatyvų, kaip netekus vieno krovinio jį galima būtų kompensuoti kitu“.
Pasak šalies vadovo, uostas didelę reikšmę turi ir saugumui, kariniam tranzitui užtikrinti. G. Nausėda patikino, kad veiksmų planai galimų grėsmių atveju yra parengti.
„Turime būti pasiruošę visiems galimiems scenarijams. Įskaitant ir taikos metą, ir ekstremalią situaciją, ir tam tikro karinio konflikto grėsmę. Šiandieninėmis geopolitinėmis aplinkybėmis turime turėti planus visiems gyvenimo atvejams. Galiu patikinti, kad taip ir yra“, – kalbėjo prezidentas.
Dar jis ragino ieškoti būdų, kaip Klaipėdos uostas galėtų būti labiau pritaikytas miestiečių poreikiams, gyventojams atverti „bent jau tam tikras“ jo dalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...