Svarstant miesto biudžetą, netrūko ne tik diskusijų, ginčų, bet ir prisipažinimų meilėje. Sulaukta siūlymo ir atidėti jo tvirtinimą. Nepaisant emocijų, Klaipėdos taryba patvirtinimo miesto biudžetą.

Pateikė pluoštą pavedimų

Numatoma, kad šiemet miesto biudžetas sieks 139,35 mln. eurų. Jis yra 13 proc. arba 16 mln. eurų didesnis nei praėjusių metų. Atkreiptas dėmesys, kad per daugelį metų šis miesto biudžetas yra nedeficitinis – jo išlaidos yra tokio pat dydžio kaip ir pajamos.

Augant biudžeto pajamoms, šiemet Klaipėdoje numatyta skirti beveik dvigubai daugiau lėšų nei pernai investicijoms – bendrai 18,22 mln. eurų.

Virš milijono eurų numatyta miestui svarbių objektų techniniams ir investiciniams projektams rengti. Dalies jų statybas ar rekonstrukciją numatomą pradėti jau kitais metais.

Finansavimas padidintas beveik visoms sritims. Taip pat prognozuojama, kad per šiuos metus Klaipėdos miesto skola sumažės apie 8,8 mln. eurų – nuo 22,4 mln. iki 13,6 mln. eurų.

Miesto taryba nesugriovė savivaldybės administracijos parengto biudžeto. Numatytos lėšos priemonėms nebuvo perskirstytos. Tačiau, įvertinus visas miesto tarybos komitetų išsakytas pastabas, parengti tarybos pavedimai savivaldybės administracijai.

Pastarajai pavesta surasti geresnę vietą laikinajam tiltui per Danę, ne tik biudžete, bet ir miesto veiklos plane pakeisti formuluotę „Vasaros estrados dalies statinių griovimas“ į „Vasaros estrados modernizacija“ ir prieš rengiant projektą, sąlygas suderinti su miesto tarybos kolegija.

Taip pat parengti olimpinės pamainos (aukšto sportinio meistriškumo) ketverių metų rėmimo programą, išsiaiškinti mokymų bendrijų pirmininkams ir tarybos nariams bei keltuvų viešosiose įstaigose poreikį. Rasti lėšų dangų įrengimui vaikų žaidimų aikštelėse Danės skvere.

Miesto taryba pritarė tokiems Finansų ir ekonomikos komiteto suformuotiems pavedimams.

Siūlė atidėti svarstymą

Nors pavedimai administracijai suformuoti, atsižvelgus į tarybos narių pasiūlymus komitetų metu, šie tenkino ne visus. N.Puteikienė savuosius pasiūlymus pristatė pati.

Politikė norėjo, kad biudžete iš karto būtų numatytos lėšos tarybos narių mokymams. Pinigus tam paimti siūlė iš prie ligoninės esančiai „Park and ride“ aikštelei numatytų lėšų.

N.Puteikienė siūlė padidinti darbo užmokestį kultūros darbuotojams. Pridėti jiems bent po 50 eurų. Numatyti lėšas keltuvo įrengimui bendruomenės namuose, esančiuose Debreceno gatvė 48.

Taip pat pakeisti formuluotę „Vasaros estrados statinių nugriovimas ir teritorijos sutvarkymas“ į „Vasaros estrados statinių remontas, išsaugojant amfiteatrinę žiūrovų dalį“. Politikė taip pat pabrėžė, kad tvirtinti, kaip turi būti atnaujinta estrada, turėtų miesto taryba, o ne tik kolegija.

N.Puteikienei dėl Vasaros estrados pritarė ir Arūnas Barbšys. Politikas prašė net atidėti biudžeto tvirtinimą, jei miesto taryba nepritars tarybos narės siūlymui.

„Jei atidėsime iki mėnesio galo, problemų tikrai nekils“, – tvirtino politikas.

Tačiau miesto tarybos dauguma nei N.Puteikienės, nei A.Barbšio siūlymams nepritarė.

Siūlė žiūrėti plačiau

Miesto tarybos narys Simonas Gentvilas tvirtino, jog tarybos nariai turėtų žiūrėti plačiau – ne tik diskutuoti apie Vasaros estradą ar atlyginimų didinimus.

Pasak politiko, reikia galvoti, kas bus daroma su gausa projektų, kuriuos reikės padaryti per gana trumpą laiką, nes prasidės naujas ES finansavimo laikotarpis, ar užteks tam pajėgų.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad savivaldybėje dirba dar daug specialistų, kurie orientuoti į ES projektus, bet ne į išorinius investuotojus.

„Jei Saudo Arabijos šeikas atvažiuotų ir norėtų investuoti 100 mln. eurų į Klaipėdą, mes neturėtume jam pasiūlyti nė vieno projekto. Nesame tokių pasiruošę. Šiandien dirbame ne su verslu, o ES projektais. Tai Vilniaus, Europos tešmenys, prie kurių esame prilipę. Reikia turėti omenyje, kad ateityje tie tešmenys sulįs ir reikės dirbti su verslu“, – dėstė S.Gentvilas.

Vicemerė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad „Park and ride“ aikštelėje reikia pastatyti paviljoną, kad keleiviai turėtų, kur laukti autobusų. Kartais tą daryti tenka ir valandą.

„Prie ligoninių yra susiformavusi tarsi mini stotis. Siūlydami nubraukti finansavimą, jūs sakote, kad stovėkite ir autobuso laukite gatvėje“, – tvirtino vicemerė.

Abejojo mokymų nauda

Pasak vicemero Artūro Šulco, kiekvieną kartą, svarstant biudžetą, iškyla klausimų, ar viskas sudėta. Jis atkreipė dėmesį, kad tie lūkesčiai dedami kiekvieną dieną. Paskutinis biudžeto svarstymas – tik apibendrinto veiklos plano galutinis įforminimas finansine prasme.

„Patvirtinę šį, galime pradėti rengtis kitų metų biudžetui“, – teigė vicemeras.

Pasak A.Šulco, tarybos narių mokymų problema tapo aktuali. Jis prisiminė, kad prieš 10 metų tarybos nariai taip pat jų reikalavo. Tačiau juos surengus, beveik niekas nedalyvavo.

„Tada 10 metų mokymų nereikėjo. Visi tarybos nariai jautėsi kompetentingi. Dabar atėjo naujų žmonių į tarybą, kurie pradeda kalbėti, kad pasiskelbėme kultūros sostine, aiškinti, kad nežino, ką čia mes veikiame, kad meras sugalvojo kolegiją. Akivaizdu, kad žmonės nesugebėjo perskaityti Vietos savivaldos įstatymo, tarybos reglamento. Nenoriu vardinti tų žmonių pavardėmis. Aš juos myliu ir siūlau padėti. Skubos tvarka skirti finansavimą, kad galėtų mokytis. Žmonės ištroškę žinių. Padėkime, žūsta gi žmonės“, – ironizavo vicemeras.

Tai ne pirmas meilės A.Šulco prisipažinimas posėdžio metu. Kiek anksčiau, pasisakymą pradėjus N.Puteikienei, vicemeras pareiškė: „Nina Puteikiene, aš jus myliu“.

2016 metų Klaipėdos biudžeto skaičiai (eurais)

Pajamos

Gyventojų pajamų mokestis – 68,4 mln.

Nekilnojamojo turto mokestis – 7,8 mln.

Vietinės rinkliavos – 6,8 mln.

Kiti mokesčiai – 0,9 mln.

Materialiojo ir nematerialiojo turto pajamos – 1,6 mln.

Kitos pajamos – 13,2 mln.

Valstybės dotacijos – 40,7 mln.

Išlaidos

Švietimui ir ugdymui – 67,6 mln. (48,5 proc. viso biudžeto)

Miesto infrastruktūros gerinimui, miesto tvarkymui – 14,3 mln. (10,3 proc. viso biudžeto)

Socialinei apsaugai – 20,2 mln. eurų (14,5 proc. viso biudžeto)

Kultūros ir sporto plėtrai – 14,6 mln. eurų (10,5 proc. viso biudžeto)

Aplinkos apsauga – 8,6 mln. eurų (6,1 proc. viso biudžeto)

Sveikatos apsaugai – 2,5 mln. eurų (1,7 proc. viso biudžeto)

Kitos išlaidos – 11,6 mln. eurų (8,4 proc. viso biudžeto)