Klaipėdos krašto šviesuolis Algirdas Šveikauskas lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis dirbo BBC (British Broadcasting Corporation) – didžiausio pasaulio transliuotojo monitoringo tarnyboje ir gaudė, vertė į anglų kalbą bei skleidė pasauliui radijo informaciją iš Lietuvos, kur taiki kova už laisvę virto beginklių žmonių skerdynėmis.

Prigludę prie radijo imtuvų

Prieš ketvirtį amžiaus A.Šveikauskas su dar dviem lietuviais Juozu Blinstrubu bei Rita Frank dirbo BBC monitoringo tarnyboje, kurioje karščiausių žemės taškų informacija iš viešųjų šaltinių buvo kaupiama ir verčiama į 60 kalbų bei skleidžiama pasauliui.

Lygiai prieš 24 metus šio žiniasklaidos milžino dėmesys buvo nukreiptas į Lietuvą, kur taiki jaunos valstybės žmonių kova už laisvę virto kruvinu susidorojimu.

Nors praėjo tiek daug metų, tų dienų emocijos gyvos A.Šveikausko atmintyje lig šiol. Dabar jau 76-erių Algirdas pasakojo, kad tą rytą jis pakeitė pernakt dirbusį savo kolegą J.Blinstrubą.

Jau sausio 12-ąją iš Lietuvos sklido permaininga informacija apie provokacijas, sovietų kariaunos išpuolius. A.Šveikauskas tikino, kad net už 2 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos klausydamasis radijo jis jautė, kad pas mus įtampa auga.

Po keliolikos valandų įtempto žinių gaudymo iš tėvynės, jo kolegė Rita įkalbėjo Algirdą važiuoti namo pailsėti, pasakiusi, kad, reikalui esant, iškvies.

Pravirko iš nevilties

Algirdas pasakojo, jog gyveno už 10 mylių nuo savo darbo vietos. Grįžęs namo, suvokė, kad niekaip negalės užmigti, tad gurkštelėjo gerą stiklą viskio ir prigulė. Neilgai trukus suskambo telefonas. Skambino kolegė R.Frank.

"Ji sakė, kad turiu atvažiuoti, nes Vilniaus radijas elgiasi kažkaip keistai. Rita, nuo vaikystės augusi JAV, pabijojo, kad turimų lietuvių kalbos žinių jai gali nepakakti. Skubėjau atgal. Net į galvą nešovė, kad galiu išsikviesti taksi. Pirmą ir vienintelį kartą sėdau prie vairo girtas. Visą kelią meldžiausi, kad tik nesustabdytų policija, nes jiems tikrai niekuo nepasiteisinsiu", – 1991 m. sausio 13-osios išvakares Londono prieigose prisiminė A.Šveikauskas.

Algirdas sėkmingai pasiekė BBC būstinę ir sėdo prie radijo imtuvo, iš kurio netrukus ėmė sklisti siaubą keliančios naujienos.

"Aš sėdėjau su ausinėmis, jūs niekada nežinojote, kad aš viską girdžiu. Aš girdėjau tuos žodžius: "Jie eina, jie laužia duris, Lietuva – dar gyva". Verčiau viską į anglų kalbą ir siunčiau pasauliui. Šitos informacijos laukė visi: ir Vašingtone, ir Užsienio reikalų ministerijoje Londone, ir BBC. Aš buvau ta jungtis, kuri geros valios žmonėms skleidė tiesą, ką su jumis daro tie raudonieji galvažudžiai", – sunkiai emocijas valdė Algirdas.

A.Šveikauskas pasakojo, kad paskui ausinėse garsas staiga dingo ir jis pravirko iš siaubo bei nevilties. Prie Algirdo ėjo kolegos lenkai, kurie kaip galėdami bandė jį paguosti.

"Tada sukosi viena mintis: jūs ten – didelio pavojaus akivaizdoje, bet esate visi kartu ir vieningi, o aš už daugybės kilometrų esu vienas ir niekuo negaliu padėti. Ir tada vėl išgirdau ausinėse: "Vienas, du, vienas, du. Paimk tą laidą. Bokštą jau užėmė". O aš viską verčiau į anglų kalbą. Ir vėl signalas nutrūko", – teigė Algirdas.

Visų akys – į Lietuvą

A.Šveikauskas pasakojo, kad labai greitai pas jį atbėgo BBC inžinierius, pagavęs kažkokį radijo signalą iš Lietuvos ir jo paklausė, iš kur tas signalas galėtų būti, nes jis sklido ne iš Vilniaus.

"Mes negalėjome rimtai vertinti informacijos, kol neidentifikavome šaltinio. Buvo aišku, kad signalas – iš Lietuvos. Aš jiems sakiau, jog prie Kauno yra tokia vieta Sitkūnai. Patikrinkite. Jie patvirtino, kad signalas tikrai sklinda iš ten. Tada ir išgirdome naujuosius Lietuvos radijo šaukinius, SOS, informaciją apie nužudytuosius ir sužeistuosius", – pasakojo A.Šveikauskas.

Algirdas prisiminė, kad pagalbos šauksmas iš Lietuvos sklido prancūzų, vokiečių, anglų, lenkų kalbomis. Už jo nugaros stovėjo kolegos ir padėjo tą informaciją versti. Visų akys tą naktį krypo į kraujuojančią Lietuvą, kuri šaukėsi pagalbos.