- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
-
Spalvos: marių pakrantės akmenys stebina savo spalva. Atrodo, kad juos nubalino druskos.
Ventės rage akį traukia lyg nuo druskų pabalę pakrantės akmenys. Nejaugi sūrus jūros vanduo taip įsiskverbė į marių gilumą, kad druska nubalino pakrantes? Specialistai ramina – nors sūrus vanduo ir skverbiasi į marias, pakrantė pabalo ne nuo jo.
Kalti dumbliai
"Veikiausiai pakrantės akmenys pabalo dėl marių dumblių. Vasarą paprastai jie būna žalios spalvos, nusėda ant akmenų, o, atsitraukus vandeniui, saulė juos išbalina. Tai tikrai ne druska. Dumbliai žūsta ir pradeda irti, skaidytis, netekę chlorofilo jie pabąla", – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.
Biologas pridūrė, kad gyventojams kilęs klausimas dėl druskingo vandens nėra be pagrindo.
Įvyko didelių pakitimų.
"Jei kas pasakytų, kad jūros vanduo nesiskverbia į marias, užginčyčiau. Mokslininkai šią problemą žino. Ateityje ji turės sprendimą", – kalbėjo R.Dailidė.
Užtvenks prataką
Biologas ragino pažvelgti į Klaipėdos uosto bendrąjį planą.
"Dėl uosto pietinės dalies plėtros marių vandens protaka ties Kiaulės Nugara bus užbetonuota. Daug kam žandikauliai atviptų, jei tik pasidomėtų. Mariose farvateris driekiasi palei Smiltynę. Šiuo metu ties Kiaulės Nugara, žemyninės dalies pusėje, yra vandens protaka, šioje vietoje dažnokai įstringa girti jachtininkai. Bet ateityje šios protakos neliks. Čia plėsis uostas", – pasakojo R.Dailidė.
Dėl uosto plėtros turėtų sumažėti sūraus vandens patekimas į marias.
Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Sūraus vandens įtaką mariose jau matome. Labai sumažėjo gėlavandenių augalų, kurie nemėgsta druskingumo. Šiaurinėje marių dalyje, už Kiaulės Nugaros, šių augalų buvo tikri sąžalynai. Kai tik išgilino uostą, tų augalų nebeliko. Su žiburiu jų neberasi. Liko augti tik tie vandens augalai, kurie pakelia nedidelį druskingumą", – tikino R.Dailidė.
Akvariumuose – jūros vanduo
Biologas tikino, kad augalų rūšys prisitaikė, augimvietės traukėsi gilyn į marias. Atitekantis sūrus vanduo maišosi su marių gėlu vandeniu.
"Kai kurios žuvys, kurios pakenčia tiek gėlą, tiek sūrų vandenį, puikiai gyvena. Pavyzdžiui, upinė plekšnė Nemunu pakyla net iki Jurbarko. Sykai taip pat nereaguoja į druskingumą. Jiems gėlas vanduo reikalingas tik nerštui, o šiaip jie gyvena ir Baltijos jūroje. Mūsų žuvys tam tikrą druskingumo lygį pakenčia. Jūros muziejuje mes žuvis laikome šešiose promilėse. Akvariumuose – juk jūros vanduo. Ir joms nieko, puikiai gyvena", – pastebėjo biologas.
Baltijos jūros druskingumas prie mūsų krantų siekia apie 6–8 promiles.
"Tokios upelių žuvys kaip rainės, kurios yra visiškai gėlavandenės, puikiai gyvena jūros vandenyje. Puikiai jaučiasi aukšlės. Jūros vandenyje gyvena ir gružliai, karpinių šeimos žuvys, liaudyje dar vadinami kilbukais", – pasakojo R.Dailidė.
Dėl sūraus vandens prietakos į marias žuvų ryšių pasikeitimų neturėtų įvykti. Tačiau druskingumas gali pražudyti smulkesnius vandens gyvūnus.
Šalto vandens įtaka
"Aš nepritariu minčiai, kad druskingumas esą stumia žuvis į Rusijos pusę. Biologiškai taip neturėtų būti. Žuvis į marių gilumą gali stumti ne sūrus, o šaltas vanduo. Pavasarį marioms įšilus iki 10–13 laipsnių, šiaurės vakarų vėjai atgena labai šaltą vandenį. Žuvims tai stresas, jos gali trauktis", – savo versiją dėstė R.Dailidė.
Pavasariais yra pasitaikę ir įtartinų suaugusių žuvų kritimų.
"Krisdavo sterkai ar karšiai. Mokslininkai juos tyrinėjo, jokių ligų nerado. Gali būti, kad tai susiję su terminiu šoku", – svarstė R.Dailidė.
Tačiau dėl pagilintos uosto įplaukos biologas mato tam tikrų pokyčių.
"Pagilinus farvaterį, visos srovės, kurios buvo ties Smiltyne, pradingo. Pasikeitė dugno reljefas ir neliko natūralių žuvų buveinių. Uoste nebeliko žuvų. Nebeliko ungurių, kurie dabar traukia tiesiai į jūrą. Žvejams mėgėjams Smiltynėje nėra ką veikti. Žvejoti čia galima tik per didžiąją žuvų migraciją. Įvyko didelių pakitimų", – pastebėjo biologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atgimimo aikštės rekonstrukcija – su trukdžiais: kasti čia tapo pavojinga18
Jau trečią kartą per savaitę rekonstruoti ketinamoje reprezentacinėje Klaipėdos Atgimimo aikštėje archeologų darbus trikdo sprogmenys. Spėjama, kad rusai pokariu čia buvusius pastatus valydami aikštę užminavo. Aikštės rekonstr...
-
Klaipėdiečiams nerimą sukėlė pratybų vaizdai28
Klaipėdiečių emocijas kaitina vaizdai prie buvusio uostamiesčio policijos komisariato pasų poskyrio. Čia praeiviai stebi dideles policijos pareigūnų ir ugniagesių pajėgas. ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą1
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...
-
Septintasis „Švyturių ralis“: 60-ies automobilių ekipažai leidosi pažinti Klaipėdos kraštą
Po šešerių metų pertraukos Klaipėdoje vėl startavo „Švyturių ralis“. Šį kartą beveik 60-ies automobilių ekipažai leidosi pažinti Klaipėdos kraštą. Popietę juos klaipėdiečiai pasitiks uostamiesčio p...
-
Tarp Kretingos ir Novovolynsko pasirašyta bendradarbiavimo sutartis
Penktadienį pasirašyta Kretingos ir Novovolynsko, miesto Ukrainoje, bendradarbiavimo sutartis. ...
-
Pajūrio tvarkymo akcija pritraukė šimtus savanorių: surinkta 3 500 litrų šiukšlių7
Rugsėjo 21 d. Giruliuose įvyko didelio masto paplūdimio tvarkymo akcija, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių. Akcijos metu surinkta net 3 500 litrų šiukšlių, o prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ne tik suaugusieji, bet ir moksleivia...
-
Jūrų ekosistemos ir vėjo elektrinės: draugiška kaimynystė – misija įmanoma3
Meno kūrėjų išaukštinta Baltija teikia ne tik nusiraminimą ir poilsį – tai ir viena intensyviausiai žmogaus naudojamų bei labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Rimtų pasekmių suvokimas tiek įvairių sričių specialistus,...
-
Po vasaros pliaže – rudens darbymetis3
Vasara įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ darbuotojams baigėsi įpusėjus rugsėjui, bet jos vadovas Žigintas Narmontas tikina – dabar jam ir jo pavaldiniams – pats darbymetis. Vadovas neslėpė – sezonas buvo itin įtemptas: p...
-
Klaipėdos vaikų ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius – atnaujintas1
Klaipėdos vaikų ligoninėje atnaujintas Skubiosios pagalbos skyrius. Jame visą parą veiks erdvios pacientų laukimo patalpos, gydytojų apžiūros kabinetai, pacientų stebėjimo palatos, modernia įranga aprūpinti diagnostikos ir procedūrų kabinetai, s...
-
Mokyklos teritorijoje šunims – ne vieta12
Šalia uostamiesčio mokyklos pastebėti neįprasti draudžiamieji ženklai informuoja, kad įstaigos teritorijoje miestiečiai šunų vedžioti nebegali. Toks sprendimas sukėlė kai kurių gyventojų pasipiktinimą. Vieni svarstė, ar ženklai pa...