Vertino medžius

Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija lankėsi Malūno ir Skulptūrų parkuose.

Gyventojai užregistravo ne vieną pastabą dėl ten augančių medžių.

Jie buvo kruopščiai apžiūrėti ir konstatuota, kad dalį jau reikia išpjauti.

Komisija, apžiūrėjusi gluosnį, augantį šalia sklypo, esančio Mokyklos g. 18A, įsitikino, kad šio medžio tik vidurinis kamienas yra patenkinamos būklės, kiti du – blogos. Pašalinti tik dalį želdinio netikslinga, nes būtų daromi labai didelio diametro pjūviai, dėl to gluosnis apauginti žaizdos nesugebėtų.

Pašalinus tik sausas šakas, kurių dalis – gana stambios, taip pat būtų išbalansuotas medžio svorio centras.

Kadangi didžioji lajos dalis išsidėsčiusi tvenkinio pusėje, didžiausia tikimybė, kad jis ateityje virs į tvenkinį, todėl komisija nusprendė, kad gluosnį reikia šalinti.

Tam, kad būtų apsaugoti tiek jau esami, tiek naujai pasodinti želdiniai, būtina imtis želdinių apsaugos priemonių, pvz., specialių repelentų, kamienų apsauginių tinklelių ir kitų priemonių.

Rado pėdsakų

Dar vienas gluosnis netrukus būtų virtęs į vandenį netoli pontoninio tilto, nes yra pakeltas iš šaknų ir pakrypęs į tvenkinio pusę.

Šiame parke numatyta kirsti ir klevą, kurio kamienas yra perskilęs, su puviniu, laja nusilpusi, su daug sausų šakų.

Komisijos posėdžio metu parko teritorijoje pastebėta naujų bebrų veiklos požymių.

„Tam, kad būtų apsaugoti tiek jau esami, tiek naujai pasodinti želdiniai, būtina imtis želdinių apsaugos priemonių, pvz., specialių repelentų, kamienų apsauginių tinklelių ir kitų priemonių“, – rašoma komisijos išvadoje.

Metų pradžioje miestą prižiūrintiems rangovams šiame parke teko nupjauti 17 medžių.

Po pastarojo komisijos posėdžio Malūno parke leista nukirsti dar septynis.

Komisija dairėsi ir po Skulptūrų parką, kuriame vertino prašymą dėl vieno uosio kirtimo.

Kone metro skersmens medžio kamienas, paaiškėjo, esąs su didele dreve priekelminėje dalyje. Kadangi želdinys auga greta parko takų, komisijos nariai vienbalsiai pritarė prastos būklės potencialiai pavojingo uosio šalinimui.

Repelentai nepadėjo?

Dėl mieste apsigyvenusių bebrų nuostolius skaičiuoja ne tik medžių išlikimu besirūpinantys savivaldybės darbuotojai.

Bebrų porelė įsisuko Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtose dirbtinėse salose prie Jono kalnelio.

Salos specialia technologija suformuotos iš tokių augalų, kurie šalina azotą ir fosforą iš vandens telkinių.

Gegužę savivaldybė buvo įsigijusi specialių repelentų medžių kamienams, chemikalai turėjo apsaugoti juos nuo bebrų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrius tą kartą pasiūlė 5 tūkst. eurų paslaugą.

Už šiuos pinigus buvo sutarta, kad draugijos nariai nupirks ir padengs repelentais arčiausiai vandens esančius medžius.

Kadangi šį rugsėjį klaipėdiečiai ir toliau stebėjo Malūno parke puikiai besijaučiančius bebrus, panašu, kad repelentai nepadėjo.