- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Baltijos jūroje neliko menkių, didžiausi jos kiekiai kartais tiesiogiai iš Rusijos Murmansko, o kartais per Olandiją atkeliauja ir į Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, žuvų apdorojimo įmones.
Nelegaliai kraudavo žuvis
Norvegijoje atskleista schema, kaip Šiaurės jūrose sugautomis menkėmis aprūpinamos Europos Sąjungos žuvų apdorojimo įmonės.
Atskleistas galimai nelegalus žuvų kelias, susijęs su apleistu Norvegijos Svalbardo archipelago fjordu. Šiame archipelage yra du legalūs žuvų iškrovimo uostai, tačiau Rusijos laivai kažkodėl suka į apleistą fjordą.
Tai, kad į apleistą fjordą nuolat atplaukia laivai, teigė vienas Svalbardo medžiotojas.
„Fjorde nuolat skaldomas ledas, gaudžia varikliai, barška metalas, girdima svetima žmonių kalba. Man tai kelia nerimą, kaip ir į fjordą nuolat įvaromas laivas, didumo sulig futbolo aikšte“, – pasakojo Norvegijos Svalbardo salyno medžiotojas.
Pagal jo pasakojimą iš palydovo buvo nustatyta, kad į apleistą fjordą prie Belsundo nuolat plaukia Rusijos laivai. Dažnai juos lydi ledlaužis, skinantis jiems kelią.
Pamažu ėmė aiškėti, kad Svalbardo archipelage, kuris yra netoli ypač gerų žvejybos vietų, iš Rusijos žvejų laivų perkraunamos žuvys į didelį krovininį laivą.
Įvertinus informaciją iš palydovų ir atsekus laivų plaukiojimo duomenis, paaiškėjo, kad krovininiai laivai iš apleisto Svalbardo fjordo prie Belsundo nuolat plaukioja tai į Murmanską, tai iš jo, taip pat į Nyderlandų Eemshaveno uostą.
Šiame Nyderlandų uoste užfiksuota, kaip šaldytos žuvys kraunamos į sunkvežimius, gabenančius jas į įvairias ES žuvų apdorojimo gamyklas.
Manoma, kad nelegali žuvų perkrovimo vieta Norvegijos Svalbardo salyne veikė ne vienerius metus. Žvejų laivai su ledlaužių palyda prie Svalbardo buvo užfiksuoti dar 2023 m. žiemą.
Pervežimas: iš palydovų užfiksuoti Rusijos transportinių laivų su galimai nelegalia žuvimi maršrutai tarp Murmansko, Svalbardo ir Nyderlandų. / „Nrk.no“ nuotr.
Suvokė kaip Rusijos „bardaką“
Norvegija ir Rusija, tiksliau Sovietų Sąjunga, daugiau nei prieš 50 metų buvo pasirašiusios žvejybos Norvegijos šiaurėje susitarimą. Sunkias žvejybos sąlygas su fantastiškai dideliais laimikiais Norvegijos šiaurės vandenyse prisimena ir kai kurie dar sovietinės Lietuvos laikais žvejybos tralerių bendrovėse dirbę žvejai iš Klaipėdos.
Rimanto Ragaišio knygoje „Sugrįžome audras nugalėję“ klaipėdietis bocmanas Vladas Šimbelis prisiminė, kaip Norvegijos šiaurėje gaudydavo silkes. Kartu su jomis į tralus pakliūdavo ir didžiulės menkės, rykliukai, kitų žuvų priegauda.
Anot jo, norvegai sovietams leido žvejoti tik atviroje jūroje, o patys gaudė žuvis arčiau kranto, kur laimikiai buvę dar geresni. Priekrantės zonose buvusios pačios didžiausios žuvų šėryklos.
Rusija perėmė Sovietų Sąjungos ir Norvegijos susitarimą dėl žvejybos jos vandenyse. Iš esmės Norvegijos vandenyse ir toliau žvejojo tie patys buvę sovietiniai žvejai, išskyrus kai kurias nepriklausomybę atgavusias šalis, pavyzdžiui, Lietuvą.
Rusijos žvejai daugmaž laikėsi susitarimo, nes Norvegijos valdžios institucijos stengėsi kontroliuoti jų žvejybą. Buvo užfiksuotas ir toks atvejis, kai įlipus Norvegijos žvejybos inspektoriams laivas spruko į Rusijos vandenis kartu su jais. Po to inspektoriai iš Rusijos buvo sugrąžinti į Norvegiją.
Aišku, kad nelegalios žvejybos Norvegijos šiaurėje buvo. Norvegijoje tarsi būdavo galvojama, kad ten, kur Rusija, ten ir „bardakas“. Šiaurės jūrų žuvų ištekliai buvo dideli, todėl viena kita dešimtis tonų nuslėptos žuvies kritinio vaidmens nevaidindavo. Manoma, kad per metus nelegaliai gali būti sugaunama iki 100 tūkst. tonų žuvų.
Gali būti, kad Rusijos verslas dalindavosi su Norvegijos žvejybos kontrolieriais iš nelegalios žvejybos gauta pajamų dalimi.
Rusai kaltais neprisipažįsta
Dabar, kai Rusija vykdo karą Ukrainoje, dėl jos nelegalios žvejybos vis dažniau iškyla nepasitenkinimas ir Norvegijoje.
Žiniasklaidoje pasirodo teiginių, kad Norvegijos pareigūnai per silpnai kontroliuoja Rusijos bendrovių žvejybą šios šalies vandenyse. Keliamos prielaidos, kad iš Norvegijos nelegaliai išgabenami dideli Rusijos bendrovių sugautų žuvų kiekiai. Manoma, kad dėl to nuostoliai galintys siekti milijardus Norvegijos kronų.
Norvegijoje vis labiau didėja nepasitikėjimas Rusija dėl šiaurinėse platumose vykdomos galimai nelegalios žvejybos.
Tam tikri galimos ir nelegalios žvejybos pėdsakai veda į didžiausią Rusijos žvejybos įmonių grupę „Norebo“, įsikūrusią Murmanske. Ji yra gavusi apie trečdalį Norvegijos žvejybos kvotų Šiaurės Atlante. Jos laivai iš Norvegijos šiaurės regiono išgabena apie pusę visos čia sugaunamos žuvies.
„Norebo“ vadovas Sergejus Senikovas tikino, kad jie nekrovė žuvų iš žvejybos tralerių į krovininius laivus apleistame Svalbordo fjorde prie Belsundo. Apie tai, kas į laivus krovė nelegaliai sugautas žuvis, nutylima. Prisipažinimas apie nelegalią veiklą reikštų, kad iš didžiausios Rusijos žvejybos bendrovės Norvegijoje būtų atimta žvejybos licencija.
Neabejojama, kad nelegali menkių ir kitų žuvų žvejyba Norvegijos šiaurėje klesti. Norvegijos žuvininkystės mokslininkai skleidžia vis didesnį nerimą, kad šiaurinėse platumose smarkiai nyksta menkės. Mokslininkai paprašė, kad Norvegijos ir Rusijos žvejai kelis kartus mažintų menkių žvejybą šiaurėje.
Jei oficialiai kelis kartus bus sumažinta legali menkių žvejyba, tai nereiškia, kad jų ištekliai atsistatys. Tą akcentuoja ir kai kurios Norvegijos žiniasklaidos priemonės, tikindamos, kad rusų vykdomi nelegalios menkių žvejybos mastai gali būti netgi didesni už legalią žvejybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiami priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatai2
Ketvirtadienį būsimųjų pirmokų, penktokų, devintokų bei kitų klasių mokinių tėvai jau gali sužinoti priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatus. Mokyklos priskirtos 4027 vaikams. ...
-
Klaipėdoje pradedamas antrasis hidraulinių bandymų etapas
Pirmojo etapo metu, gegužės 13 d., šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Stadiono iki Danės gatvės. Darbai vyko sklandžiai, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte. Jano...
-
Liūdnos žinios norintiems patekti į Neringą: ragina rinktis vandens kelius8
Žadama, kad vasarą didelių eilių Smiltynės perkėloje neturėtų būti. Net keturių krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį ir saugesnį perkėlimą per marias. Bet panašu, kad automobiliai visą vasarą strigs pačioje Kurši...
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Parazitai kartina klaipėdiečių gyvenimą1
Parazitai ieško sau maisto, o juo neretai tampa ir mūsų kūnai, todėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos yra labai aktualios ir paklausios. Klaipėda iš kitų Lietuvos miestų šia prasme išsiskiria nebent tuo...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę24
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?11
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas1
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...