Vos neprarado vilties

– Kada supratote, kad sportas – jūsų aistra, kuria norite užkrėsti ir kitus?

– Nuo mažų dienų mėgau sportą, be to, mano šeimoje yra pedagogų. Senelis – kūno kultūros mokytojas, mama – istorikė. Augau toje aplinkoje, tad nenuostabu, kad ir aš pamilau sportą, bendravimą su mokiniais. Baigdama dvyliktą klasę supratau, kaip sujungti tuos du man patinkančius dalykus – kūno kultūrą ir sporto pedagogiką, bendravimą su žmonėmis. Pasirinkau sau mielą specialybę, kuri ilgainiui virto mano darbu. Įstojusi į Klaipėdos universitetą visai atsitiktinai pamačiau skelbimą, kad ieškoma trenerė. Tada buvau pirmakursė, patirties šioje srityje neturėjau, tik savo pačios malonumui lankiau grupines treniruotes. Darbo pokalbis praėjo sėkmingai, tačiau manęs laukė kiti išbandymai. Startas buvo gana sunkus, treneriai mane drąsino, ragino mokytis iš jų, nepasiduoti.

– O ką pati tuo metu jautėte?

– Jei atvirai, buvo tokių akimirkų, kai vos nenuleidau rankų, į galvą lindo įvairios mintys, kad tai – ne man, surinkti didelių grupių nesisekė, menko pasitikėjimas savimi. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Praėjo mėnuo kitas, galiausiai pusmetis, kai mano komanda gerokai pagausėjo, sulaukiau pasiūlymų dirbti ne viename sporto klube. Moterys ėmė klausinėti, kaip man pavyksta padėti kitoms tobulėti, atsikratyti papildomų kilogramų, pasiekti gerų lankstumo rezultatų. Iki šios dienos mano motyvacija tik auga matant puikius moterų rezultatus.

– Ką šiuo metu laikote didžiausiu savo pasiekimu?

– "Thai Bo Women" komandą, kuri visada su manimi – kartu ne tik treniruojamės, susitinkame laisvalaikiu, dalyvaujame įvairiuose renginiuose, kuriame projektus, vaizdo klipus, fotosesijas. Tai – mūsų moteriška bendruomenė. Artimiausiu metu norėčiau atidaryti ir "Thai Bo Women" sporto salę.

Stebuklais netiki

– Kokios moterys sudaro jūsų komandą? Ar egzistuoja koks nors amžiaus, svorio cenzas?

– Moterų amžius ir apimtys labai įvairios, matyt, man labai pasisekė, nes visos jos kuo nors įdomios ir žavingos. Laukiu šių treniruočių su džiaugsmu, pirmiausia pasikalbame apie dienos vargus, buities reikalus ir tik tada einame sportuoti. Tai laikas, kai pamirštame visus kamuojančius rūpesčius. Prisipažinsiu, ne viena mokinė jau spėjo aplenkti mane daugybę kartų. Džiugu, nes dėl gerų jų rezultatų aš ir dirbu.

– Pati sau esate tik antrame plane?

– Bent jau šiuo metu save dažnai pamirštu. Bet nesisieloju dėl to, įdirbis sugrįš su kaupu. Kiekvieną treniruotę stengiuosi vesti taip, tarsi ji būtų ne devinta, o pirma.

– Kokie moterų rezultatai jus stebina labiausiai?

– Viskas priklauso nuo nusiteikimo. Greitų rezultatų nebūna, stebuklų – irgi. Dažniau žmonės nuleidžia rankas nei pasiryžta siekti savo tikslo, nes tai reikalauja juodo darbo, disciplinos ir tvirtos nuomonės. Treneris visada šalia nestovės, yra ir šeima, ir vakarėliai. Tenka daug kam pasakyti "ne", nustoti dažnai sau nuolaidžiauti. Atsikračiusioms nereikalingų kilogramų moterims kardinaliai pasikeičia ne tik kūno linijos, bet ir visas gyvenimas – išvaizda, savijauta. Daug dirbame su lankstumu, kai kurios ateina po įvairių traumų, nugaros, kirkšnies išvaržų. Šią savaitę girdėjau iš moterų, kad jos nebejaučia skausmų, gali normaliai judėti, jaučiasi energingesnės. Visada stengiuosi pagirti žmogų, įžvelgti jame geriausius dalykus ir taip jį motyvuoti.

Grikiais gyvas nebūsi

– Tai kam gi liepiate tarti "ne"?

– Nesveikam maistui, kurį sau leidžiame tik kartais, piktnaudžiavimui alkoholiu. Nė vienas mūsų nesame šventas, per šventes ar tam tikromis progomis taurę vyno galima pakelti. Kad ir kaip būtų, pagrindinis dalykas yra mityba, kuri sudaro 70 proc. rezultato. Sportas – tik 30 proc. Liek prakaitą neliejęs, jeigu vakarais suvalgysi bulvių lėkštę, svoris nemažės. Sportas tik priedas prie didžiojo darbo, kuris vyksta virtuvėje. Dar sakau griežtą "ne" visoms dietoms. Iškrovos dienos reikalingos, bet valgyti vien grikius nepatariu.

– Ką dar rekomenduotumėte tiems žmonėms, kurie nori numesti svorio?

– Planuoti savo mitybą, į valgiaraštį įtraukti skanių ir sykiu sveikų receptų. Šiais laikais daug svarbios informacijos yra internete, tik reikia atsirinkti, kuri yra naudinga, o kurią verčiau aplenkti. Nes ne kiekvienas sportininkas gali būti treneriu. Reikia tinkamai paaiškinti žmogui, kas naudinga būtent jam ir ko jis pasieks darydamas vienokius ar kitokius veiksmus. Publikuojami įvairūs vaizdai ar sporto programos, keliaujančios iš rankų į rankas, saldžių vaisių, deja, neatneša.

Vyrams reikia apvalumų

– O kokių "nuodėmių" turite jūs?

– Labai mėgstu saldumynus, tad kartais tenka pakovoti su šiuo potraukiu. Bet aš laikausi tokio požiūrio – jeigu jau suvalgei gabalėlį torto, nesielvartauk. Į gera tai neišeis. Jei nepavyksta numesti tų penkių kilogramų, nesivargink. Pusę metų verkti ir dejuoti, kad tau neišeina, – ne išeitis. Vis tiek patiksi vyrams.

– Būna ir taip, kad dėl tariamo antsvorio verkia ir labai plonos merginos. Kaip manote, ar liekno kūno kultas nėra iškreiptas?

– Jaunos panelės lygiuojasi į moteris, kurios stipriai reiškiasi viešojoje erdvėje. Grožis joms asocijuojasi su lieknumu. Bet vyrams patinka ir moteriški apvalumai. Reikėtų balansuoti tarp moteriškumo ir sportiškumo. Ne tik galvoti apie save, bet ir suspėti atlikti tam tikrus darbus. Būtent su tokiomis moterimis aš ir susiduriu – jos yra mamos, žmonos, darbininkės, verslininkės, laiko visus namų kampus ir dar sugeba gerai atrodyti. Tikrai yra ko pavydėti.

– Esate iniciatorė moterų kalendoriaus "Thai Bo Women", skirto sportui ir gražiam kūnui išaukštinti.

– Buvo išleisti du – 2016 ir 2017 metų kalendoriai. Kadangi pirmasis "Kings Never Die" sulaukė didelio susidomėjimo, sukūrėme ir antrąjį. Idėja gimė siekiant sujungti gražų, sportišką ir moterišką kūną. Pabrėšiu, kad tai nebūtinai yra lieknas kūnas, nes ir pati esu moteriškų apvalumų. Nematau nieko blogo, jei moteris turi šiek tiek papildomų kilogramų. Mes neprivalome būti kaip visos ar laikytis visuotinių standartų. Į treniruotes renkamės ir tam, kad gerai praleistume laiką, jaustumėmės energingesnės. Kilogramai nėra pagrindinis mūsų tikslas.

– Ar visos pozuotojos mielai sutiko įsiamžinti kalendoriuje?

– Moterys prisibijo fotografuotis, todėl kai kurias teko įkalbinėti. Jas baugino tai, kad nuotraukos bus publikuojamos visoje Lietuvoje, bijojo prastai pasirodyti, neigiamo vertinimo. Bet pamačiusios galutinį rezultatą labai dėkojo ir džiaugėsi, nes sulaukė daug pagyrų iš kolegų, šeimos narių. Dabar mano galvoje kirba kiti projektai, kurie artimiausiu metu išvys dienos šviesą.