- Česlovas Kavarza
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kubile pliuškenęsi klaipėdiečiai norėjo įrodyti, kad iš gelmių...
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
Vidurdienį miesto centre, prie pačios savivaldybės, malkomis kaitinamame kubile turškėsi vyrų būrelis. Šia akcija bendrovė "Geoterma" norėjo parodyti, jog klaipėdiečiai turi unikalią galimybę mėgautis geoterminiu vandeniu, srūvančiu iš greta miesto išgręžtų gręžinių.
Ministras palaiko
Tačiau to nėra, nes vis dar galiojančiame 1992 m. priimtame Lietuvos įstatyme apie geoterminį vandenį ir jo naudojimą nėra nė sakinio.
Prie kubilo pasirodęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pagyrė iniciatyvius vyrus: "Puiku"!
Anot ministro, Aplinkos ministerija yra už tai, kad klaipėdiečiai turėtų geoterminio vandens centrą, kad vanduo padėtų žmonėms būti sveikesniems.
"Esame suinteresuoti, kad visi ištekliai būtų naudojami, jog valstybė gautų kuo didesnę naudą, – teigė K.Trečiokas. – Geoterminis vanduo susijęs su žmonių sveikata, turizmu, darbo vietomis ir dar daug kuo. Reikia ne riboti jo naudojimą, o skatinti".
Ministras pripažino, kad situacija yra kurioziška: visi lyg ir pritaria, kad vanduo iš gręžinių tarnautų žmonėms, tačiau dėl seno įstatymo "Geotermos" iš gelmių išgaunamas vanduo naudojamas tik vienu tikslu – šildyti miestiečių butus.
"Pasitaiko daug atvejų ir net absurdiškų, kai biurokratiniai barjerai trukdo ūkinei veiklai, – juokavo svečias. – Tai tikrai įgyvendinama."
Taptų traukos centru
Parodomąsias maudynes organizavęs "Geotermos" vadovas Sigitas Petrauskas įvardijo dar vieną biurokratinę kliūtį – nėra sanitarinės zonos, prieš kurios patvirtinimą piestu stoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
S.Petrausko nuotaika pastaruoju metu pasitaisė – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos "Geotermai" išduos išimtinį leidimą.
"Su išimtimis esu labai atsargus. Pasižiūrėsiu, ką galima konkrečiai šiuo atveju padaryti", – pastebėjo K.Trečiokas.
Ministras pripažino, kad pakeisti garsiojo nutarimo dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo greitai nepavyks, tačiau vilčių yra.
Kubile sėdėjęs ir geoterminio vandens malonumais mėgavęsis miesto tarybos narys Simonas Gentvilas pastebėjo, kad dėl įvairių barjerų klaipėdiečiai netenka galimybės vidury žiemos gryname ore maudytis karštame vandenyje.
"Geoterminio vandens neturi artimiausi kaimynai – lenkai, baltarusiai, latviai. Jo neturi ir estai. Mes turime vertybę, kurios neišnaudojame, – pabrėžė politikas. – Atviras baseinas pietinėje miesto dalyje taptų traukos centru 500 km spinduliu gyvenantiems žmonėms. Tokiuose vandens telkiniuose lietuviai maudosi nuvykę į Slovakiją, Islandiją, kitas Europos šalis. Išnaudokime savo turtą – mūsų vanduo yra 2 mln. metų neliestas. Antras pagal senumą vanduo pasaulyje."
Prilygsta panacėjai?
Gavus leidimą eksploatuoti vandenį iš gelmių sveikatinimo tikslais, atsirištų S.Petrausko rankos, o jo vadovaujama bendrovė pagerintų savo finansinę padėtį.
"Vandenį, kurį vartoti leido ir sertifikuota Europos Sąjungoje vokiečių laboratorija, tiektume SPA centrams, miesto ligoninėms", – neslėpė "Geotermos" direktorius.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas tvirtino, kad iš Lypkių kaimo gręžinių trykštantis vanduo – kone panacėja.
"Universitete atlikome tyrimus ir nustatėme, kad mūsų geoterminis vanduo žmonėms mažina emocinę įtampą, kraujo spaudimą, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą", – tvirtino mokslininkas.
Anot A.Razbadausko, iš vieno kilometro gylio siurbiamas vanduo yra 38 laipsnių šilumos, iš dviejų – dar karštesnis, daugiau nei 70 laipsnių. Negana to, vanduo – itin mineralizuotas.
"Iš dviejų kilometrų kylančio vandens druskingumas – 18 proc., iš 1 km – beveik 10 proc. Jūros vandenyje, palyginti, druskų yra 4–5 proc., – pasakojo profesorius. – Negyvosios jūros vandenyje druskos sudaro 33 proc. Tad mūsų iš 2 km gylio siurbiamas vanduo nelabai nusileidžia garsiajai Azijos jūrai."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruonių šventė Palangoje: į bangas ners šimtai sveikuolių iš visos Lietuvos
Vasario 8 dieną šimtai ledinių maudynių aistruolių iš visos Lietuvos bursis į tradicinę bendruomenės šventę pajūryje – „Palangos ruoniai 2025“. Lietuvos sveikuolių sąjungos (LSS) prezidentas Simonas Dailid...
-
Darbai Karininkų ramovėje tęsiasi
Šalia piliavietės esantis šimtametis namas, kurį miestas prieš dvejus metus perleido Lietuvos kariuomenei, dar šiemet gali sulaukti statybininkų. Šiuo metu pastatas jau aptvertas statybine tvora, o fasadas uždengtas tentu...
-
Prekybininkai jau ruošiasi Valentino dienai: gyventojų didėjančios gėlių kainos neatbaido
Klaipėdos verslininkai jau ruošiasi gėlių prekybai vasario 14-ąją, Valentino dieną. Klaipėdos savivaldybė suteikė aštuoniolika leidimų lauko prekybai. Iki vadinamosios Meilės dienos šis skaičius dar keisis. Jau didėja ir gėli...
-
Dėl brolio Benedikto – peticija
Lietuvos pranciškonų vienuolynuose – pokyčiai. Paskelbus, kad brolis Benediktas Jurčys perkeliamas į kitą parapiją, klaipėdiečiai užregistravo peticiją ir renka parašus, kad būtų atšauktas šis sprendimas. ...
-
„Vilkyčių paukštyne“ baigiamas likviduoti paukščių gripo židinys
Šilutės rajone esančiame „Vilkyčių paukštyne“ antradienį baigiamas likviduoti paukščių gripo viruso židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Siūlymas statyti tiltą į Kuršių neriją kelia susirūpinimą: sureagavo ir UNESCO
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Neringos mero Dariaus Jasaičio pasisakymų, susijusių su idėja statyti tiltą per Kuršių neriją. ...
-
Pasižvalgykite: kaip atrodys naujieji Palangos J. Basanavičiaus gatvės šviestuvai
Iki birželio vidurio Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje, aprėpiant Jūratės ir Kastyčio skverą bei Palangos tiltą, planuojama atnaujinti apšvietimą, įrengimo darbus už vieną eurą atliks konkursą laimėjusi žaliosios energetikos bendrov...
-
Žiemos išdaigos: Ventėje sužaliavo meškinis česnakas
Neįprastai šiltas sausis pažadino ne tik bites aviliuose. Ventės rage ėmė dygti girinės tulpės, sužaliavo meškinis česnakas. ...
-
Klaipėdos rajone bus pastatytos trys naujos ugdymo įstaigos
Netolimoje perspektyvoje Klaipėdos rajone planuojama statyti tris naujas ugdymo įstaigas. Skaičiuojama, kad jose atsiras papildomos 330 vietų rajono vaikams. ...
-
Senelis tapo legenda: papasakojo ir apie neįtikėtiną rankos istoriją
Keli tūkstančiai tapytojo Eugenijaus Kulviečio paveikslų yra pasklidę po visą pasaulį. Šį įstabų kūrėją likimas nubloškė į tolimąją Kolumbiją, tačiau jis visada norėjo grįžti į gimtinę. Dailininko svajonę įgyvendino jo a...