- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po ilgokai trukusio laikotarpio Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pajuto didesnį valstybės ir Susisiekimo ministerijos dėmesį. Į „Klaipėdos“ priedo „Jūra“ klausimus atsakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
- Įvairių transporto sričių ekspertai įvardija, kad buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis savo vadovavimo transporto sistemai stiliumi padarė žalos įvairiose ministerijos srityse. Ar ketinama atlikti įvertinimą ar bent išklausyti specialistų, ką reikėtų padaryti, kad padėtis būtų ištaisyta? Gal jau buvo susitikimų su jūrinės srities atstovais, geležinkelininkais, kelininkais ir panašiai?
- Vyko susitikimai su Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovais. Susitikimus su socialiniais partneriais planuoju tęsti ir toliau. Ministerija, siekdama įstaigų veiklos optimizavimo ir efektyvinimo, tęs auditus. Planuojame atlikti įstaigų sujungimo į Lietuvos transporto saugos administraciją veiklos efektyvumo auditą. Taip pat bus įvertinta „Kelių priežiūros“ pertvarka. Prioritetą teiksime Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbo rezultatams, o ne kaltųjų paieškoms.
- Kaip ketinama sugrąžinti išvaikytus specialistus? Ar rengiamasi, o gal tai jau ir padaryta, įvertinti tuos specialistus, kurie į transporto sistemą atėjo per projekcijas?
- Specialistai į pareigas buvo paskirti konkursų būdu, teisės aktų numatyta tvarka.
- Ar yra tikimybė, kad į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo postą grįš Arvydas Vaitkus?
- Klausimas dėl Uosto direkcijos vadovo bus sprendžiamas pasibaigus teisminiams procesams.
- Ar yra tikimybė, kad į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įstumta į visus metus besitęsiančią stagnaciją, kai nevyksta nei uosto tarybos, nei uosto plėtojimo tarybos posėdžiai, užsitęsė Uosto bendrojo plano derinimas?
- Bendrasis uosto planas parengtas ir pateiktas tvirtinti Vyriausybei. Vyksta diskusijos, sprendimas bus rastas. Uostas yra labai svarbus valstybei. Tarp Baltijos valstybių uostų Lietuva ir toliau išlaiko lyderio pozicijas.
- Ką rengiamasi daryti, kai Klaipėdos uoste katastrofiškai sumažėjo MSC konteinerių ir tai gali bloginti šių metų, o ypač kitų metų bendrus uosto veiklos rezultatus?
- MSC sprendimas sustabdyti konteinerių paskirstymo veiklą per „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą nėra susijęs su Uosto direkcija. Ji visus įsipareigojimus yra įvykdžiusi. Atsižvelgiant į tarptautinės laivybos rinkos plėtrą, tiek Susisiekimo ministerija, tiek Uosto direkcija ir ateityje sieks sudaryti reikiamas sąlygas uosto infrastruktūrai plėtoti, kad kartu su uoste veikiančiomis bendrovėmis būtų sukurtas ir galėtų sėkmingai veikti bendras infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas. Viena esminių prielaidų efektyviai, sklandžiai uosto plėtrai yra Uosto bendrojo plano patvirtinimas, kuris sudarys sąlygas uosto plėtrai tiek artimiausioje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Susisiekimo ministerija deda visas pastangas, kad tas planas būtų patvirtintas.
- Latvija stengiasi, kad Baltarusijos kroviniai iš Klaipėdos persikeltų į jos uostus. Kaip ketinama keisti požiūrį ir gerinti bendradarbiavimą su krovinių savininkais Baltarusijoje?
- Nepaisant įvairių rizikų, tokių kaip Latvijos vykdoma aktyvi politika siekiant nukreipti Baltarusijos eksportą į Rygos ir Ventspilio uostus ar Rusijos suteikiamų patrauklių geležinkelių tarifų gabenti krovinius į Sankt Peterburgo, Ust Lugos ir kitus Rusijos uostus, Lietuvai pavyksta užtikrinti didelius ir stabilius Baltarusijos krovinių srautus per Klaipėdos uostą. Baltarusija yra strateginė ir viena didžiausių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų. Vien per 2019 m. pirmą pusmetį transporto paslaugų eksportas į šią šalį augo 19 proc., o tai sudarė 98 mln. eurų. Baltarusijos kroviniai 2019 m. pirmą pusmetį sudarė 32,7 proc. visų Klaipėdos uoste kraunamų krovinių. Minske dalyvavau kasmet vykstančiame transporto ir logistikos forume, taip pat susitikau su Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministru Aleksejumi Avramenka.
Baltarusija yra strateginė ir viena didžiausių Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų.
- Klaipėdos miestas kenčia nuo uosto transporto srautų, nebaigta rekonstruoti Jakų žiedo įvaža nuo Šilutės pusės. Kokios galimybės įrengti uosto pietinį išvažą?
- Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija nėra numačiusi tolimesnio Jakų žiedo rekonstravimo. Tačiau jos užsakymu parengtas 141 kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda ruožo nuo 222,26 iki 228,57 km, kuris ribojasi su Jakų žiedu, rekonstravimo projektas. Dėl inžinerinių tinklų derinimo kol kas nėra gautas leidimas. Pagrindiniai projekte numatyti darbai yra išplatinti kelią, įrengiant papildomas dvi eismo juostas. Taip pat bus rekonstruotos sankryžos, tiltas, įrengtas naujas viadukas. Bendra šio projekto vertė sieks 59 mln. eurų.
- Kokius iš Klaipėdos miesto pateiktų sąlygų sąvado (17 punktų) ministerija būtų linkusi įgyvendinti dėl to, kad jūroje prieš Melnragę būtų sudaryta galimybė ateities kartoms kada nors statyti išorinį uostą?
- Ministerijoje vyko intensyvios diskusijos siekiant maksimaliai įvertinti Dalykinių sąlygų sąvadą. Ieškojome subalansuoto sprendimo. Pateiksime jį Vyriausybei, kuri tvirtins uosto bendrąjį planą. Atsižvelgiant į globalias transporto vystymosi tendencijas ir siekiant sudaryti sąlygas ateityje plėtoti esamą uosto pajėgumą tarp jų galimai, ir pastatant išorinį jūrų uostą, būtina jau dabar pašalinti teisines kliūtis ir parengti teritorijų planavimo dokumentus. Jie sudarytų galimybę sukurti ir plėtoti jūrų uosto infrastruktūrą, generuojant valstybei maksimalią ekonominę ir socialinę naudą. Pasitarimuose buvo aptarti visi galimi išorinio uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos protokolinių sprendimų projektai, susiję su sąvado įgyvendinimu. Tikimės rasti bendrą poziciją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės prašymų įgyvendinimo. Apie sąvadą buvo diskutuota ir mano vizito Klaipėdoje metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaistų leidimasis namuose: procedūra – elementari, bet rizikos yra1
Sveikatos negalavimų kamuojami žmonės neretai skausmus gali numalšinti tiesiog vaistais. Į raumenys leidžiami vaistai veikia ne tik efektyviau, bet ir jų poveikis išlieka ilgesniam laikui. Specialistai pabrėžia, jog leidžiant vaistus nam...
-
Vėtros gatvės ruožą sutvarkys dar šiemet?
Pirmojoje Melnragėje nuo praėjusių metų likę keli šimtai metrų Vėtros gatvės ruožo veikiausiai bus sutvarkyti iki šių metų pabaigos. Žadama, kad atnaujinus ruožą pokyčiai bus akivaizdūs – bus įrengtas apšvietimas, p...
-
Uostamiesčio eglė stovės kitoje vietoje
Uostamiestyje tęsiamos pagrindinės miesto šventinės žaliaskarės paieškos. Šiemet iš viso sulaukta 15 kandidačių pasiūlymų, o šios savaitės pabaigoje paaiškės nugalėtoja, kuri lapkričio 30-ąją bus įžieb...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...
-
Audra siaubė ir Klaipėdos kapines
Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalis buvo nemenkas išbandymas Klaipėdos kapinių lankytojams. Dvi dienas siautusi audra taršė kapų papuošimus – gėlių ir apverstų žvakių buvo pilni takai, tačiau didesnių nuostoli...
-
Lapų krytis: kova su vėjo malūnais
Skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose apstu prikritusių rudeninių lapų. Gyventojai skundžiasi, kad nors kai kur lapai ir sugrėbti bei sudėti į maišus, ilgą laiką nebuvo išvežami. ...
-
Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?
Šią vasarą kiekvieną dieną Klaipėdos paplūdimiuose – tiek Smiltynėje, tiek Melnragėje ir Giruliuose – apsilankydavo dešimtys tūkstančių poilsiautojų. Ir nors uostamiesčio pliažus kasmet bandoma priartinti prie europini...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Mokyklos gatvės tiltu – 50 km/val. greičiu
Vairuotojai turėtų būti atidesni važiuodami Mokyklos gatvės tiltu. Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo 50 km/val. maksimalus leistinas greitis šiame ruože. ...