Apie pinigus nekalba

Senamiestyje esančio pastato fasadą daugybę metų puošusiam miesto simboliui prireikė kapitalinio remonto.

Artimiausiu metu jį nuims ir į savo dirbtuves išsiveš bendrovės "Pamario restauratorius" darbuotojai.

Pirmuoju numeriu pažymėtas gyvenamasis namas patenka į kultūros vertybių sąrašą, nepaisant to, su pastato remontu susijusios išlaidos krenta ant patalpų savininkų pečių.

Žmonės nesutinka mokėti už herbo restauravimo darbus ir klausia, ar tai neturėtų būti visų klaipėdiečių, galiausiai – miesto valdžios reikalas?

Delsė: išsaugoti kultūros vertybe laikomą Klaipėdos herbą susizgribta tik tada, kai jo būklė tapo kritinė. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Pasak Tiltų g. 1 pastatą administruojančios bendrovės "Paslaugos būstui" direktorės Rasos Rimaitės, situacija tapo įtempta, kai Klaipėdos savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas įpareigojo nedelsiant imtis veiksmų.

Baimintasi, kad sutrūnijęs herbas gali neatlaikyti žiemos ir kelia grėsmę aplinkiniams. Tačiau jam atkurti nė viena institucijų nenumatė finansavimo šaltinių.

Visa našta tenka Tiltų g. 1 patalpų savininkams, kurie – nei dideli verslininkai, nei labai turtingi žmonės.

"Apsaugai uždėjome tinklelį, kad Jūros šventės metu byrančios detalės nenukristų ant žmonių, nepasimestų. Jau pasirašėme sutartį dėl herbo  restauravimo jį atkuriant, tai yra išliejant naują lipdinį. Gavome įpareigojimą jį sutvarkyti, o apie realią pagalbą kažkodėl niekas nekalba. Visa našta tenka Tiltų g. 1 patalpų savininkams, kurie – nei dideli verslininkai, nei labai turtingi žmonės", – atkreipė dėmesį R.Rimaitė.

Prašo nelikti abejingais

Gyventojams atstovaujanti R.Rimaitė vylėsi, kad prie saugomo objekto atnaujinimo prisidės visi suinteresuotieji – miesto žmonės, vietos valdžios atstovai.

Rasa Rimaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Juolab kad be prievolės sutvarkyti Klaipėdos herbą, patalpų savininkų laukia kur kas didesnės išlaidos – ypač brangi renovacija, kuriai senamiestyje keliami patys aukščiausi reikalavimai.

Tiltų g. 1 pastatas, kaip ir kiti šalia esantieji, jau seniai kenčia nuo padidėjusios vibracijos. Tačiau vien tik renovacijos, apšiltinant avarinės būklės požymių turinčio namo sienas ir pakeičiant stogą, nepakanka.

Akivaizdu, kad pažeistos ir pastato konstrukcijos, pamatai, kuriuos būtina tvirtinti. Tai didina darbų kainą.

Miesto įvaizdį formuojantis herbas į senąją vietą bus sugrąžintas tik po pastato renovacijos.

R.Rimaitės teigimu, jau parengtas didelis projektas, kuriam įgyvendinti pusę sumos tikimasi gauti iš Klaipėdos savivaldybės skiriamos paramos saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybai.

"Tai yra labai brangu, todėl miestas galėtų atsižvelgti į tokią nedėkingą situaciją. Kreipiamės į visus klaipėdiečius – verslininkus, pasiturinčius žmones, kuriems ne vis vien Klaipėdos senamiestis ir galinčius finansiškai prisidėti prie herbo išsaugojimo", – akcentavo direktorė.

Kai vieta su miesto simboliu liks tuščia, pastato administratorius ketina pažymėti ją uždengdamas plakatu ar nuotraukomis, bylojančiomis apie vykdomą restauraciją.

Preliminariais skaičiavimais, Klaipėdos herbo atnaujinimas gali kainuoti apie 6 tūkst. eurų.

Siūlo dalyvauti programoje

Ši situacija gerai žinoma Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai.

Pašnekovas tvirtino, kad atskiro finansavimo herbui restauruoti miestas nėra numatęs.

Todėl vienintelis būdas gyventojams dar šiemet pasinaudoti tiksline savivaldybės parama – dalyvauti saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo programoje.

Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projektui arba atskiram etapui įgyvendinti sudaro iki 50 proc. jo sąmatinės vertės, tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

V.Juškos teigimu, šiuo atveju miestas galėtų prisidėti, jei tik gyventojai per namą administruojančią bendrovę dalyvautų minėtoje programoje.

Darbai: netrukus senamiesčio nepuošianti konstrukcija atsidurs restauratorių rankose. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Dabar restauratoriai parengs herbo liejinius, o tvarkant pastatą tas sprendinys, kaip fasado puošybos dalis, bus integruotas į bendrą projektą. Jeigu gyventojai kreipsis, ir fasado, ir herbo sutvarkymas bus finansuojami", – tikino V.Juška.

Vedėjas pripažino, kad senamiestyje Tiltų g. pirmuoju numeriu pažymėtas namas traukia praeivių akis ir yra svarbus Klaipėdai architektūrine prasme.

"Jis yra pačioje matomiausioje miesto vietoje. Turistų srautai tiesiog atsitrenkia į šį pastatą, kuris, neabejoju, yra atsidūręs kiekvienoje svečio nuotraukoje. Todėl jį reikia skubiai tvarkyti, o čia dar ir herbas – tam tikras miesto prestižas", – kalbėjo V.Juška.

Būtinybe atnaujinti miesto herbą neabejoja ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. Tačiau, jo žodžiais, gyventojai patys turi rodyti iniciatyvą ir pasinaudoti miesto teikiama parama kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.

"Būtų nesąžininga"

Pasak R.Rimaitės, Tiltų g. 1-asis pastatas dalyvauja minėtoje programoje, paraiška parengta ir pateikta vertinti, tačiau atsiskaityti su rangovais reikia jau nedelsiant.

Be to, 70 tūkst. eurų, palyginti su visa šio paveldosauginio namo renovacijos kaina, tėra lašas jūroje.

Klaipėdos miesto tarybos narys, Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis sutiko, kad privačia nuosavybe privalu rūpintis patiems savininkams, tačiau Klaipėdos herbas – jau viso miesto reikalas.

"Manau, miesto herbo, kaip miesto simbolio, restauravimo darbus galėtų finansuoti Klaipėdos savivaldybė. Būtų nesąžininga, jei patys gyventojai mokėtų už miesto puošybos akcentus", – įsitikinęs politikas.

Klaipėdos miesto tarybos nario, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Kazio Bagdono žodžiais, reprezentacinėse miesto vietose esančius pastatus būtina saugoti ir puoselėti, tačiau vis dar pasigendama didesnės gyventojų iniciatyvos.

"Jeigu jau žmonės pasirinko gyventi tokiame pastate, turi suvokti, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių ir kad svarbu išsaugoti nekilnojamojo turto vertę. Šuo atveju reikia tiek gyventojų sutarimo, tiek Klaipėdos savivaldybės supratingumo siekiant bendro tikslo – kad miestas gražėtų", – apibendrino K.Bagdonas.

Vis dėlto klaipėdiečiai stebisi, kodėl valdininkai šykšti 6 tūkst. eurų miesto herbui, kai lengva ranka pusę milijono eurų atiduoda transporto studijai. Vien tam, kad išsiaiškintų daugeliui akivaizdų dalyką – tramvajus Klaipėdai netinkamas ir per brangus.

Esą už tokius pinigus būtų galima restauruoti ne tik herbą, bet ir visą pastato fasadą.