Kreipėsi į visus

Melnragės seniūnaitės Marijos Kalendės teigimu, dėl šios problemos jau kreiptasi į biudžetinę įstaigą "Klaipėdos paplūdimiai", uostamiesčio savivaldybės administraciją, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto bei Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narius.

"Jūrinei tarnybai minėjome ne vieną problemą, susijusią su Pirmąja Melnrage. Iš jos gavome palaikymą, ji kreipėsi į savivaldybę, iš kurios atėjo atsakymas, kad ne visos problemos išsprendžiamos. Iš Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto atsakymo negauta. Iš Olego Mariničiaus ("Klaipėdos paplūdimių" vadovo – I.K.) gavome atsakymą, kad, atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija remia tik medinės dangos takų kompensaciją, jie negalintys keisti į kitą dangą ir kad ne viskas nuo jų priklauso", – nurodė M.Kalendė.

Siūlė perdirbtą plastiką

Melnragiškiai, pasidomėję pavyzdžiais kaimyninėse šalyse, minėtoms įstaigoms pasiūlė medieną keisti į perdirbtą plastiką. Tačiau šis variantas buvo atmestas.

"Maždaug prieš metus teikiant siūlymą keisti į patvaresnę dangą, O.Mariničiui paprašius parašyti, kokią būtent, pateikiau pavyzdį, kaip susitvarkę latviai, pasidomėjau, iš kokios medžiagos, ir pateikiau vieną variantų – perdirbto plastiko. Bet, kiek žinau, ji šaltuoju metų laiku tampa kieta ir slidi. Todėl šios medžiagos nebesiūlome. Kaip minėjau, tam yra specialistai", – sakė Melnragės seniūnaitė.

Aiškino daugybę kartų

Tačiau įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis sakė, kad jau ne kartą buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių paplūdimiuose negalima tiesti jokios kitos dangos, tik medinę.

"Paplūdimio takams ir laiptams yra skiriamos lėšos iš gamtosauginio fondo. Tas fondas duoda pinigų tik natūralioms medžiagoms, ne plastikui. Mes negalime savo valia ieškoti kokių nors patvaresnių medžiagų, nes ši yra būtent tam, kad neterštume gamtos. Metų metais visam paplūdimiui gamtosauginis fondas tam tikrą pinigų sumą skiria atnaujinimui, remontams ir tik mediniams takams. Jau dešimt kartų M.Kalendei tai buvo sakyta. Moteris neįsigilina į klausimą, kad tai gamtosauginiai pinigai, o gamtosauga – tai ne trinkelės, betonas ar elektriniai stulpai", – pabrėžė A.Girdvainis.

Jei žmogus eina į gamtą, tai jos turi neteršti savo veikla.

Perdirbto plastiko negalima tiesti, nes jis neatitinka gamtosauginių principų.

"Pati M.Kalendė buvo atsiuntusi pavyzdžių iš Latvijos paplūdimio, ten lygiai tokie patys mediniai takai visur nutiesti. Visas Smiltynės ir nacionalinis parkas, viskas pagaminta iš medžio, nėra jokių kitų medžiagų. Gamtosauginio fondo lėšos skirtos tik tam variantui. Jeigu plastikinį taką paklosime, jis įkais, be to, neatitiks gamtosaugos principo. Jei žmogus eina į gamtą, tai jos turi neteršti savo veikla. Nesuprantu žmonių, kurie ateina į paplūdimį ir nori betonuoto tako. Taip pat ir dėl šiukšliadėžių. Kiek esu buvęs pasaulio paplūdimiuose, juose nėra šiukšlių dėžių, net persirengimo kabinų nėra. Žmonės ateina, kultūringai pabūna ir su savimi išsineša tas šiukšles, ir nėra problemų. Pas mus kiekvienam poilsiautojui reikia pastatyti po šiukšliadėžę", – stebėjosi direktoriaus pavaduotojas.

Taiso kasmet

A.Girdvainis nurodė, kad medinius takus kiekvienais metais tenka taisyti.

"Taisome ne tuos pačius. Kuriuos šiemet pastatys, tie atlaikys dvejus trejus metus. Bet tie, kurių daugiau miške, šešėlyje, natūraliai supūva, o konkurso sąlyga – seną taką nurinkti, naują nutiesti", – paaiškino pašnekovas.

M.Kalendė pateikė šiemet gegužę iš Klaipėdos savivaldybės administracijos gautą atsakymą Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai.

"Mediniam takui, vedančiam nuo automobilių̨ stovėjimo aikštelės iki Šiaurinio molo, numatoma atlikti remonto darbus. Klausimas dėl naujo tako įrengimo, jo apšvietimo galimybės turi būti svarstomas ir sprendiniai priimti bendru sutarimu", – dėstoma rašte.

Tad, nepaisant prašymų ir skundų, mediniai takai visuose Klaipėdos paplūdimiuose išliks, bus atnaujinami, nes medis vis dar laikomas vienintele medžiaga, neteršiančia gamtos ir atitinkančia gamtosaugos principus.