- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienio vakarą per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kurios metu išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie čia karaliaujančių šikšnosparnių mitybos ypatumus, rūšis, gyvenimo būdą.
Slepiasi nuo plėšrūnų
Per 20 klaipėdiečių apie 18 val. laukė prie Tilžės g. 56 pastato, tačiau netrukus sužinojo, kad susirinkimo vieta pasikeitė ir kita dalyvių dalis jau laukia prie Sendvario mokyklos. Nužygiavusius iki šios mokyklos, klaipėdiečius pasitiko didelis būrys dalyvių ir renginio organizatoriai – ornitologai Julius Morkūnas ir Ingrida Lagunavičienė.
Organizatoriai prisistatė ir kvietė sekti paskui. Nerukus sustojus, J. Morkūnas trumpai papasakojo apie Malūno parko pavadinimo kilmę ir dvi nuo kranto visiems matomas paukščių rūšis.
„Kai buvo pastatytas Trinyčių tekstilės fabrikas nuo to laiko žmonės pradėjo parką vadinti Trinyčiais. Pavadinimas nėra sovietinis, trinyčiais buvo vadinami ilgi lininiai marškiniai arba išorinis apsiaustas, kuriuo vilkdavosi valstiečiai arba pasiturintys vidutinio sluoksnio žmonės. Už nugaros matome didžiąsias antis ir ant šakos tupintį juodą paukštį – laukį. Tarp didžiųjų ančių galime įžiūrėti, kad yra patinai ir patelės. Patelės šiuo metu visos yra rudos, bet tarp jų galima atskirti vieną kitą vyruką. Kaip atskirti vasaros metu, kad tai yra patinas ar patelė? Pas patinus išlieka geltonas arba gelsvas snapas“, – paaiškino ornitologas ir pridūrė, kad patinai vasarą keičia plasnojamąsias ir kūno dengiamąsias plunksnas, kad būtų sunkiau pastebimi plėšrūnų.
Anot J. Morkūno, laukio pavadinimas kilęs iš Suvalkijos. Esą ten juodos karvės, turėdavusios baltą dėmę ant galvos, būdavo vadinamos lauka. Tad dėl spalvų panašumų nuspręsta pavadinti ir paukštį.
Parodė bebro kaukolę
Paėjus iki kito kranto ornitologai atkreipė dėmesį į tvenkinyje nuvirtusius medžius ir apgraužtas jų šakas. Taip esą pasidarbavo Malūno parke gyvenantys bebrai.
„Gaila didelių medžių, kurie yra nugraužti. Yra vaistų, galima medžius aptverti tvorele arba vielos tinklu, bebras tinklo tikrai nepragrauš. Be to, ant šių šakų buvo fiksuota ir visą vasarą gyveno viena invazinė gyvūnų rūšis – raudonausis vėžlys. Kažkas atsikratė vėžlio iš savo akvariumo, paleido į šitą tvenkinį. Pernai antroje vasaros pusėje buvo pastebėtas šitame tvenkinyje, sėkmingai peržiemojo ir gegužės ar balandžio mėnesį žmonės vėl jį buvo užfiksavę, ir matė būtent ant šių šakų besišildantį“, – tikino J. Morkūnas.
Mažuosius klaipėdiečius sužavėjo ornitologės I. Lagunavičienės parodyta bebro kaukolė, kurioje buvo aiškiai matyti didelės bebro iltys. Vėliau vaikai pasiliko su ja žaisti įvairius žaidimus, kol tėveliai klausėsi įdomybių apie parke gyvenančius šikšnosparnius, gulbes.
Išlenda nusileidus saulei
Nors tiksli vėžlio rūšis nežinoma, manoma, kad tai – Šiaurės Amerikos rūšis, galinti prisitaikyti kitame klimate ir regione, šiems vėžliams svarbu, kad būtų teigiama oro temperatūra ir pakankamai deguonies. Be to, panašiai kaip jie žiemoti esą gali ir kiti gyvūnai – didžiosios kūdrinės ir ežerinės varlės.
Malūno parke taip pat gyvena natuzijaus šikšniukas, vėlyvasis šikšnys, šikšniukas nykštukas. Šiuos šikšnosparnius daugiausia galima išgirsti ir pamatyti nusileidus saulei.
„Rudenį jie turi prisivalgyti labai daug maisto, kad žiemą galėtų miegoti. Nakties metu mes galime juos išgirsti. Kuo jaunesnis žmogus yra, tuo daugiau šikšnosparnių rūšių gali išgirsti“, – atkreipė dėmesį J. Morkūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiesčio studentai ruošiasi Šiurpnakčiui1
Uostamiestyje vis labiau populiarėja Šiurpnakčio šventė. Šia proga Klaipėdos universiteto studentai susirinko skaptuoti moliūgus – vieni išpjaustė savo mėgstamus personažus, kiti telkėsi fantaziją ir vaizduotę. Nors...
-
Vairuotojai ženklų nepaiso: automobiliu – per šaligatvius
Pačiame Klaipėdos centre transporto priemonių judėjimas ribojamas kelio ženklais. Tačiau neretai vairuotojai šių ženklų nepaiso ir kelią trumpina šiurkščiai pažeisdami Kelių eismo taisykles. ...
-
Įspėja: įtartini prekeiviai ieško pirkėjų
Uostamiestyje šalia parduotuvių ar turgaviečių vis dažniau gyventojus pasitinka įtartini asmenys, kurie siūlo įsigyti įvairių virtuvinių įrankių. Pareigūnai perspėja, kad tokių asmenų vertėtų vengti, o akistatoje su jais likti ypač bu...
-
Griūvančiame name – šviesos ir keisti garsai?1
Naujojoje Uosto gatvėje stovintis pastatas, dėl kurio išlikimo verda ginčai, staiga sužibo šviesomis. Iš jo ėmė sklisti ir keisti garsai. ...
-
Atidarytas naujasis Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos priestatas
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bendruomenė jau gali mėgautis erdvesnėmis patalpomis – po statybų darbų buvo atidarytas naujasis mokyklos priestatas. Kaip praneša Klaipėdos rajono savivaldybė, kone 800 kv. m. ploto priestate buvo ...
-
Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas9
Vėstant orams Klaipėdos sveikatos, ugdymo, socialinėse įstaigose trečiadienį įjungiamas šildymas. ...
-
Sausio 15-osios gatvėje įrengiamas lietaus nuotekų tinklas1
Sausio 15-osios gatvėje jau kurį laiką vyksta šaligatvio remonto darbai. Šiame ruože klaipėdiečiams tenka vaikščioti išardytais šaligatviais jau daugiu nei pusę metų. ...
-
Pilies bokšte verda darbas3
Nuo to laiko, kai Klaipėdos pilies bokšto statytojai savo statinį vainikavo metaliniu smailės karkasu, praėjo du mėnesiai. Jau šią savaitę planuojama pradėti stogo konstrukcijos paruošimo darbus čerpių klojimui. ...
-
Uostamiestyje prasidėjo rudeniniai darbai
Uostamiestyje prasidėjo rudeninių gėlių sodinimas, o veikiausiai nuo kitos savaitės dažnės ir lapų rinkimas, gatvių ir šaligatvių valymas, toliau bus genimi medžiai, renkamos nukritusios šakos. ...
-
Klaipėdiečių gyvenimo kokybei gerinti – naujos oro taršos stebėjimo stotelės2
Klaipėdos miesto savivaldybė plečia stacionarių oro taršos stebėjimo stotelių tinklą. Stotelės bus įrengiamos šešiose vietose, kurios atrinktos atsižvelgus į pramonės įmonių ir didžiausių transporto srautų pasiskirstymą m...