- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė paskelbė sąrašą profesijų, kurių specialistų trūksta įvairiose valstybės tarnybose.
Ką pakeis darbo migrantai?
Dirbti versle galima pasamdyti užsieniečių, kaip tai daroma Lietuvoje krovinių pervežimo automobiliais versle, tačiau į valstybės tarnybą užsieniečio nepasamdysi.
Pirmiausia tai būtų ne prestižo reikalas, kai valstybė savais žmonėmis negali užpildyti valstybės tarnybos etatų. Taip pat tai ir didžiulė rizika, jei į krašto apsaugos sistemą ar karo tarnybą būtų priimami tarnauti uzbekai, kirgizai, tadžikai ar indai, kurie dabar masiškai plūsta į Lietuvą dirbti sunkvežimių vairuotojais.
Vyriausybės paskelbtame sąraše profesijų, kurių trūksta valstybės tarnybose ar biudžetinėse įstaigose, nurodytos 57 pozicijos. Daugiausia trūkstamų profesijų susijusios su kariuomene – oro ir jūrų pajėgomis, karo medicina, įvairiomis techninėmis, aptarnavimo, radijo ir telekomunikacijų ryšio tarnybomis.
Lietuvos biudžetinėse įstaigose trūksta vadovų, ypač informacinių technologijų padaliniuose, statybos, automatikos, elektros, elektronikos, telekomunikacijų, automatikos, aviacijos, radarinio ryšio ir kitų sričių inžinierių, teismo medicinos ekspertų, finansų analitikų, programuotojų, kompiuterinių sistemų specialistų, testuotojų, duomenų bazių kūrėjų, jau nekalbant apie orlaivių ar sraigtasparnių pilotus, technikus ir kitas technines specialybes.
Deficitiniai ir jūros specialistai
Nuostabą kelia tai, kad Lietuvoje tarp biudžetinių įstaigų deficitinėmis įvardijamos laivų elektromechanikų, taip pat ir laivavedžių specialybės.
Teoriškai to neturėtų būti, nes Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovai gyrėsi, kad yra daug tiek vienos, tiek kitos specialybės absolventų, kasmet išleidžia dešimtis neva aukštu europiniu lygiu paruoštų šių sričių specialistų.
Vidaus vandens transporto specialistams sukeliama papildoma našta nuolat kreiptis į valstybės tarnybas dėl naujų diplomų išdavimo.
Kur dingsta Lietuvoje parengti laivavedžiai ir elektromechanikai, jei jie valstybės biudžetinėse įstaigose įvardijami kaip deficitinės specialybės? Atsakymų gali būti vos keli – geriausius kadrus išsigraibsto užsienio laivybos kompanijos, nes Lietuvos valdžios institucijos neskiria pakankamo dėmesio, kad pritrauktų komerciniam darbui pasauliniame laivyne parengtus specialistus.
Galima ir tokia versija, kad tarp valdžios institucijų, atskirų jos tarnybų ir laivybos specialybių rengėjų nebuvo tinkamo bendradarbiavimo, planavimo, kada ir kokių specialistų reikės iš Lietuvos biudžeto išlaikomam laivynui – karo laivams, jūros apsaugos pasienio policijos ar uosto policijos tarnyboms.
Gali būti, kad surasti tinkamą laivavedį ar elektromechaniką negali ir po vieną kitą laivą turinčios įvairios kitos Lietuvos biudžetinės tarnybos.
Galima įsivaizduoti, kaip kokiame nors Lietuvos inspekcijos laive kapitonu yra ukrainietis ar uzbekas, bet sunku įsivaizduoti, kad karo laivui ar jo mechanikų tarnybai vadovautų užsienietis.
Sustabarėjusi biurokratinė sistema
Gali būti, kad kai kurių techninių specialybių Lietuvoje stokojama ir dėl pernelyg išsikerojusios biurokratinės sistemos.
Pavyzdžiu galėtų būti tai, kaip Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusių metų gruodžio viduryje kritiškai įvertino Susisiekimo ministerijos struktūroje parengtos vidaus vandenų specialistų laipsnių ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos pakeitimus.
Įvardinta, kad kai kurių dokumentų išdavimo tvarka ir jų galiojimas netgi kertasi su konstitucinėmis nuostatomis, kurios reglamentuoja asmens laisvės varžymą.
Pertekline nuostata laikoma tai, kad kai kuriems vidaus vandens transporto diplomams numatytas trumpas iki 5 metų galiojimo laikas. Pastebima, kad taip vidaus vandens transporto specialistams sukeliama papildoma našta nuolat kreiptis į valstybės tarnybas dėl naujų diplomų išdavimo.
Matyt, panašių „uolumo pasireiškimų“ yra ir kitose srityse, taip pat ir laivavedyboje ar elektromechanikų sistemoje. Todėl jauni žmonės dažniau ir renkasi ne sustabarėjusią ir subiurokratėjusią Lietuvos realybę, o laisvesnį ir paprastesnį darbą užsienio kompanijų laivuose, kur į specialistą žiūrima kaip į žmogų, o ne kaip į kažkokį vienetą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...