- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Romualdas Adomavičius ir Nina Puteikienė
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
-
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu leidiniu
Lietuvos jūrų muziejus Vasario 16-ąją pasitinka išskirtiniu meniniu-edukaciniu leidiniu – knyga „Su jūra mes didesni“, kuris yra skirtas pažymėti Lietuvos – jūrinės valstybės 100-metį. Jis bus pristatomas vasario 15 d., 12 val., Klaipėdoje, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, ir vasario 24 d., 12 val., Vilniaus knygų mugėje. Šis leidinys dalyvauja ir Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos konkurse „Klaipėdos knyga“.
Pristatoma tapsmo jūrine valstybe istorija
Talpiame formate pristatoma trumpa Lietuvos tapsmo jūrine valstybe istorija ir brėžiami rytdienos horizontai su šių dienų jūros herojais, taip įkvepiant jaunus žmones atsigręžti į jūrą ir rinktis jūrines profesijas. Modernia vizualinės raiškos forma sukurti nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretai kuria tiltus per šimtmetį, aktualizuojasi, skatina pažinti tą laiką, kai Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą ėmė kurtis nacionalinis laivynas. Tai sudarė sąlygas Lietuvai tapti ekonomiškai nepriklausoma valstybe, atsirado galimybė transformuoti pačią Lietuvos visuomenę.
Lietuva jūrinės valstybės statusą įgijo per kelis metus: pirmasis nepriklausomos Lietuvos laivas – jachta „Jūratė“ – į Klaipėdos uostą atplaukė 1921 m. kovo 4 d. „Lietuvos garlaivių bendrovės“ užsakymu 1920 m. Vokietijoje statytas laivas tapo Lietuvos jūrų laivyno pradžios simboliu. 1923 m. atgavus Klaipėdos kraštą, Lietuva įgyja ir uostą. Be Klaipėdos krašto Lietuva neturėtų tokio ilgo priėjimo prie jūros, uosto ir jo sukuriamos vertės, galimybės atsirasti ir vystytis jūrinei kultūrai. Dar 1934 m. lietuviai traukiniais buvo gabenami į Klaipėdą pirmą kartą pamatyti jūrą.
A. Mažūno nuotr.
Tarpukario kapitonų portretuose – heroizmas ir žmogiškos silpnybės
Lietuvos jūrų muziejus ieškojo formų, kaip tapsmo jūrine valstybe istoriją ir ją kūrusius žmones pristatyti patraukliai, aiškiai, tiek teksto, tiek vaizdo prasme priimtinai ir suprantamai plačiajai auditorijai, ypač – jaunimui. Taip gimė projektas „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“, kurį finansavo ir Lietuvos kultūros taryba, ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Ši knyga – baigiamasis projekto etapas.
Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra „EZCO“ ir populiariu jaunimo rašytoju, komiksų autoriumi Justinu Žilinsku, buvo sukurtos apybraižos apie dešimt ryškiausių nepriklausomos Lietuvos kapitonų ir šiuolaikiškos stilistikos jų portretai. Iš pradžių buvo vystomas kaip media ir vizualinės reklamos projektas, vėliau peraugo į knygą. Joje yra pristatomi kapitonai Liudvikas Stulpinas, Juozas Andžejauskas, Bronius Krikštopaitis, Zigmas Domeika, Feliksas Marcinkus, Benediktas Monkevičius, Eduardas Sliesoraitis, Juozas Kaminskas, Antanas Kaškelis ir Alfonsas Urbelis.
Leidinyje pateikiamas ir istorinis kontekstas, ir jūrinės valstybės ištakos. Ties istorine knygos dalimi dirbęs istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas Romualdas Adomavičius teigia, kad dešimtyje labai asmeniškų jūrų laivyno kapitonų istorijų atsispindi ir Klaipėdos uostamiesčio istorijos fragmentai, ir Lietuvos valstybės likimas, per juos komunikuojama jaunimui jūrinės Lietuvos tęstinumo idėja.
A. Mažūno nuotr.
Ugdys ateities kapitonus
Leidinys papildytas Ninos Puteikienės, kuri yra viso projekto ir knygos sumanytoja, bei Linos Vigraitės ir Dovilės Macijauskaitės tekstais. Turinys aktualizuoja istorinių asmenybių biografijas ir leidžia jaunam žmogui jas lyg „pasimatuoti“, taip projektuojant save į ateities kapitonus. Daug dėmesio kūrybos agentūra „EZCO“ skyrė meniniams sprendiniams.
Pasak knygos idėjos autorės, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos N. Puteikienės, jūrinė Lietuvos istorija ir šiandien yra sudėtingai komunikuojama tema, todėl buvo ieškoma būdų, kaip istorines figūras ir vaizdu, ir žodžiu pristatyti taip, kad jos priartėtų prie šiuolaikinio jauno žmogaus, padėtų jam prisijaukinti jūros kaip erdvės pasirinkimo galimybę, praplečiant ne tik šalies ribas, bet ir atveriant pasaulio horizontus.
„Su jūra mes didesni, – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Su jūra Lietuva nesibaigia ties pakrante. Labai norisi, kad jūrinės Lietuvos vizija sugrįžtų ir įsitvirtintų gana žemdirbiškame lietuvio mentalitete. Jūrinės valstybės 100-metis – puiki proga sugrįžti prie Lietuvos įjūrinimo idėjos.“
Knyga išleista Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos dėka, prie knygos išleidimo prisijungė ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“4
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Žiemą uostamiestis pasitinka mažesne šildymo kaina nei pernai
Bendrovė „Klaipėdos energija“ skelbia gruodžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Klaipėdoje ir Gargžduose. Ji sieks 6,68 ct/kWh (be PVM) arba 7,28 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai yra 4 procentais mažiau nei pernai gruodį, ...
-
Dovanos idėja, kuri džiugins ilgiau nei Kalėdos!
Artėjant šventiniam laikotarpiui, visi pradedame svarstyti, kaip nustebinti savo artimuosius ir suteikti jiems ne tik džiaugsmo, bet ir naudos. Šiais metais siūlome apsvarstyti ypatingą ir originalią idėją – Klaipėdos baseino dovan...
-
Klaipėdos baleto mokyklos misija
Klaipėdos baleto mokyklos įkūrėja Alina Velykienė, dar ne taip seniai aktyvi politikė, jau metus vadovauja mokyklai, taip tęsdama žinomos balerinos Beatos Molytės baleto mokyklos tradiciją uostamiestyje. Šį savaitgalį klaipėdiečiai turės ...
-
Klaipėdiečius baugino plojantis vyras
Policijos ir greitosios pagalbos pajėgos skubėjo į Debreceno gatvę, kur žmonėms nerimą kėlė neadekvačiai besielgiantis vyras. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje tarptautiniai ekspertai aptaria Baltijos jūros žinduolių būklę
Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre tris dienas vyksta HELCOM Jūros žinduolių ekspertų grupės darbinis susitikimas. ...
-
Klaipėdoje – pokyčiai vienoje iš pagrindinių miesto eismo ašių
Klaipėdos savivaldybė planuoja pokyčius vienoje iš pagrindinių miesto eismo ašių – projektas apims ruožą nuo Smiltelės gatvės, tęsis Taikos prospektu, Herkaus Manto, Liepojos gatvėmis iki pat Vasaros estrados. ...
-
Vaikų rankose – tikra bėda
Daugiabučių namų kvartaluose arčiau mokyklų gyvenantys klaipėdiečiai nebeapsikenčia griaudinčios pirotechnikos. Policija ketina imtis griežtesnių priemonių tramdant tiek prekeivius pirotechnika, tiek ją naudojančius nepilnamečius. ...
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Lietingą trečiadienio vidurdienį iš Jakų į uostamiestį atkeliavo Klaipėdos Kalėdų eglutė. Ji bus puošiama iki savaitgalio, o jau šeštadienį vyks žaliaskarės įžiebimo šventė. Šalia besisukančiu miesto &...