Lietuviško terminalo realybė Lenkijos fone

Akivaizdu, kad Lenkija Baltijos jūros regione perima vėjo jėgainių parkų statybos iniciatyvą.

Nebrangus terminalo variantas

Lenkijos vėjo jėgainių parkų statybos srityje lyderio vaidmens imasi Lietuvoje žinoma, nes valdo buvusią „Mažeikių naftą“, pusiau valstybinė Lenkijos energetikos kompanija „Orlen“.

Šiomis dienomis „Orlen“ pasirašė vėjo jėgainių terminalo statybos Svinouiscio uoste rangos sutartį su viena didžiausių Lenkijos statybos kompanijų „Budimex“.

Vėjo jėgainių terminalas su komponentų – bokštų, menčių ir vėjo turbinų surinkimo ir saugojimo aikštelėmis – bus statomas 17 mėnesių. Jo statyba prasidės dar šiemet spalį.

Susitarta, kad vėjo jėgainių terminalo statybos kaina bus 118 mln. Lenkijos zlotų (apie 25,5 mln. eurų).

Ir šią kainą bei statybos terminus verta užfiksuoti, nes panašų terminalą rengiasi statyti ir Klaipėdos uostas. Jau beveik galima daryti netgi išankstinę prielaidą, kad analogiško terminalo statyba Svinouiscio uoste bus gerokai pigesnė nei Klaipėdoje, nors norėtųsi klysti, o statybos terminai gali būti panašūs.

Partnerių per partnerius sistema

Lenkijoje „Orlen“ vėjo jėgainių terminalas statomas dėl savęs, nes jis bus ir vėjo jėgainių parko statytoju jūroje.

Pagal lenkišką analogiją Klaipėdos uoste vėjo jėgainių terminalą turėjo statyti parko jūroje statybos konkursą laimėjusi Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ su partneriu.

Tačiau Lietuvoje viskas yra kitaip nei Lenkijoje. Pas mus veikia partnerių per partnerius sistema, kuri išpučia kainas, už kurias galutinai sumokės vėjo jėgainių parko elektros vartotojai.

Ir taip daugelyje sričių. Nenuostabu, kad Lenkijos ekonomika kyla kaip ant mielių, o Lietuvos smunka. Bene geriausia to išraiška yra keliai. Lietuva, kaip ir Lenkija, iš ES gavo milžiniškas lėšas susisiekimo infrastruktūrai vystyti. Lenkijoje pasiekimai akivaizdūs, atsirado daugybė naujų kelių. Lietuvos keliai yra prasčiausi regione, jau gerokai prastesni nei Lenkijoje ar netgi Latvijoje.

Beveik galima daryti netgi išankstinę prielaidą, kad analogiško terminalo statyba Svinouiscio uoste bus gerokai pigesnė nei Klaipėdoje.

Taip ir vėjo jėgainių parko statybos srityje. Pavyzdžiui, minėtasis Svinouiscio uosto vėjo jėgainių terminalas. Jo statyboje dirba lenkiškas kapitalas, pinigai liks pačioje Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, Lenkijos kelių statyboje, kur lietuviško kapitalo bendrovės nesugebėjo įlįsti.

Ne itin šviesios perspektyvos

Lenkijos energetikos kompanija „Orlen“ skelbia, kad ji 2025 m. pradžioje jau turės vėjo jėgainių terminalą, kuris per metus leis įrengti Baltijos jūroje apie 80 pačių galingiausių vėjo jėgainių.

„Orlen“ planuoja pastatyti pirmąjį 1 140 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką „Baltic Power“. Ši kompanija Baltijos jūroje ties Lenkijos krantais turi įsigijusi dar 2 papildomus „sklypus“ – „Baltic Power II“ ir „Baltic Power III“ vėjo jėgainių parkams, kurių galia taip pat per 1 000 megavatų.

Vėjo jėgainių terminalą „Orlen“ statys prie 250 metrų ilgio krantinės. Ji prie šios krantinės planuoja įsirengti ne tik vėjo jėgainių surinkimo linijas, bet ir priimti iki 24 tūkst. tonų sveriančius jūros vėjo jėgainių transformatorinių stočių antstatus.

Statydama palyginti kompaktišką ir nebrangų vėjo jėgainių terminalą „Orlen“ turi bent jau artimiausių 10–15 metų tokių parkų statybos perspektyvą.

Statant vėjo jėgainių terminalą Klaipėdoje didelių perspektyvų nesimato. „Ignitis“ su partneriu iki 2028 m. statys 700 MW vėjo jėgainių parką. Po to bus dar vienas konkursas dėl panašaus 700 MW parko statybos. Ir viskas. Liks tik kažkoks užsiėmimas aptarnauti tuos vėjo jėgainių parkus.

Kiek stebina tai, kad Klaipėdos uoste planuojama vėjo jėgainių terminalą statyti prie maždaug 800 metrų krantinių, kai lenkų „Orlen“ užtenka ir 250 metrų ilgio krantinės? Gal taip, prisidengiant vėjo jėgainių parko statybomis, tokios ilgos krantinės bus rekonstruojamos dėl kokių nors kitokių reikmių? O gal jos tiesiog rekonstruojamos tikintis, kad jei bus krantinės, bus ir klientų, kurie jomis naudosis?

Sulaukti vėjo jėgainių terminalo pajėgumo nuomos klientų iš Lenkijos Klaipėdos uostui greičiausiai nevertėtų tikėtis. Tie, kas stato ar eksploatuos vėjo jėgainių parkus, bazes arba terminalus, statosi pačios Lenkijos uostuose.

Neseniai pasirodė žinia, kad vienas iš pasaulinio jūros vėjo jėgainių lyderių „Ocean Winds“ savo bazę statysis Lenkijos Vladislavovo uoste. Ji iš uosto gaus vieną 250 m ilgio krantinę priimti dideliems jūriniams laivams, sandėliavimo plotus ir nedidelę 60 m ilgio krantinę laikyti vėjo jėgainių parko aptarnavimo laivams. Vladislavovo uoste „Ocean Winds“ pasistatys 3 tūkst. kv. m uždarą sandėlį, biuro pastatą ir sandėliavimo aikšteles.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AETYYUIOO\P

AETYYUIOO\P portretas
LT stato IGNITIS SU Ispanais 1400 MW ,O POLIAKAI 1150MW -LT 3 milijonai gyventoju ,poliakai 40 mln-ar jauciat skirtumus????

Rimantas V.

Rimantas V. portretas
Primena atominės elektrinės naujo bloko neva statybos LEO LT baletą. Ar ne tie patys šokėjai?

Vėjui

Vėjui portretas
Tai dar ne faktas, kad tas terminalas atsiras. Reikia kad konkursą laimėtų Ignitis ir tik tada kažkas pajudės. Terminalas gali atsirasti ir Latvijoje ar toje pačioje Lenkijoje.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

  • Vaistų leidimasis namuose: procedūra – elementari, bet rizikos yra
    Vaistų leidimasis namuose: procedūra – elementari, bet rizikos yra

    Sveikatos negalavimų kamuojami žmonės neretai skausmus gali numalšinti tiesiog vaistais. Į raumenys leidžiami vaistai veikia ne tik efektyviau, bet ir jų poveikis išlieka ilgesniam laikui. Specialistai pabrėžia, jog leidžiant vaistus nam...

    1
  • Vėtros gatvės ruožą sutvarkys dar šiemet?
    Vėtros gatvės ruožą sutvarkys dar šiemet?

    Pirmojoje Melnragėje nuo praėjusių metų likę keli šimtai metrų Vėtros gatvės ruožo veikiausiai bus sutvarkyti iki šių metų pabaigos. Žadama, kad atnaujinus ruožą pokyčiai bus akivaizdūs – bus įrengtas apšvietimas, p...

  • Uostamiesčio eglė stovės kitoje vietoje
    Uostamiesčio eglė stovės kitoje vietoje

    Uostamiestyje tęsiamos pagrindinės miesto šventinės žaliaskarės paieškos. Šiemet iš viso sulaukta 15 kandidačių pasiūlymų, o šios savaitės pabaigoje paaiškės nugalėtoja, kuri lapkričio 30-ąją bus įžieb...

  • Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
    Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių

    Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...

  • Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
    Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama

    Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...

  • Audra siaubė ir Klaipėdos kapines
    Audra siaubė ir Klaipėdos kapines

    Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalis buvo nemenkas išbandymas Klaipėdos kapinių lankytojams. Dvi dienas siautusi audra taršė kapų papuošimus – gėlių ir apverstų žvakių buvo pilni takai, tačiau didesnių nuostoli...

  • Lapų krytis: kova su vėjo malūnais
    Lapų krytis: kova su vėjo malūnais

    Skveruose, parkuose, pėstiesiems skirtuose takuose apstu prikritusių rudeninių lapų. Gyventojai skundžiasi, kad nors kai kur lapai ir sugrėbti bei sudėti į maišus, ilgą laiką nebuvo išvežami. ...

  • Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?
    Paplūdimiai – lyg podukros vietoje?

    Šią vasarą kiekvieną dieną Klaipėdos paplūdimiuose – tiek Smiltynėje, tiek Melnragėje ir Giruliuose – apsilankydavo dešimtys tūkstančių poilsiautojų. Ir nors uostamiesčio pliažus kasmet bandoma priartinti prie europini...

  • Į Klaipėdos gatves atklydo briedis
    Į Klaipėdos gatves atklydo briedis

    Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...

    3
  • Mokyklos gatvės tiltu – 50 km/val. greičiu
    Mokyklos gatvės tiltu – 50 km/val. greičiu

    Vairuotojai turėtų būti atidesni važiuodami Mokyklos gatvės tiltu. Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo 50 km/val. maksimalus leistinas greitis šiame ruože. ...

Daugiau straipsnių