Diversija Dangės upėje

Kol nebuvo įrengtos stebėjimo kameros, laivas vieną naktį buvo atšvartuotas, visi septyni jo lynai nuo keturių knechtų – nurišti.

Kai tai buvo pastebėta, laivas jau laisvai plūduriavo atokiau nuo krantinės.

Tik dėl laimingo atsitiktinumo tąkart nebuvo stipraus vėjo ir jis neišjudino "Sūduvio" link upės vidurio, kur situacija jau būtų tapusi nevaldoma.

Jei taip būtų nutikę, laivas būtų nudreifavęs link Pilies tilto, ir tada veikiausiai būtų apgadintas ne tik pats laivas, bet ir krantinė, tiltas ar koks nors kitas tuo metu upėje buvęs laivelis.

Į Pilies tiltą atsuktas "Sūduvio" priekis tuomet buvo pritvirtintas keturiais lynais, likusieji trys užkabinti ant prie trapo ir laivo galo esančių knechtų.

Norint laivą atšvartuoti, reikia atkabinti lyno kilpą nuo krantinėje esančio specialaus įtvirtinimo, o tai galima padaryti tik tuo pačiu lynu stipriai pritraukus laivą prie krantinės.

Tai galėtų padaryti ir vienas stiprus vyras.

Laivą atšvartuoti veikiausiai galėjo kokia chuliganiškai nusiteikusi šėliojanti kompanija arba tai buvo padaryta tikslingai, o tai jau būtų panašu į diversiją.

Sunku įsivaizduoti, ką tuo piktu pokštu norėta parodyti, veikiausiai tai, kad "Sūduviui" Dangėje – ne vieta.

Šioje dizaino ir karybos šventėje mane skaudina kito karo laivo, "Kuršio", likimas.

Naktiniai varpo dūžiai

Lynų atkabinimas buvo ne vienintelis incidentas, susijęs su "Sūduviu", kol netoliese dar nebuvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Kai tik laivas buvo prišvartuotas Dangės krantinėje, pirmąją savaitę kažkas kasnakt į jį įlipdavo ir vis paskambindavo varpu.

Tai labai ėmė nervinti aplinkinių namų gyventojus, kurie vos įmigę būdavo prižadinami varpo dūžių.

"Tada žmonės kreipėsi į muziejų ir mes laikinai nukabinome varpą, vėliau jį vėl pritvirtinsime, bet taip, kad juo negalima būtų skambinti. Žinoma, prie varpo pakabinsime ir lentelę su tam tikrais paaiškinimais", – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Anonimai rinko parašus

Neatmetama, kad šis nedraugiškas laivo "priėmimas" į Dangę galėjo būti susijęs ir su peticija, kuria buvo siekta, kad upėje prišvartuotas karinis laivas-muziejus "Sūduvis" būtų perkeltas kitur.

Peticijos "Dėl karinio laivo "Sūduvis" iškėlimo iš Karališkosios krantinės" autoriumi nurodyti "Klaipėdos miesto gyventojai", kitaip tariant, peticijos iniciatorius buvo anonimas.

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki laivo-muziejaus atidarymo, buvo pradėti rinkti parašai, nes "klaipėdiečiai nusivylė vaizdu, prišvartuotam laivui atsidūrus ties dalies gyventojų langų lygiu".

"Masyvaus karinio laivo prišvartavimas po gyventojų langais tiesiogiai įtakoja šių daugiabučių namų gyventojus, deja, gyventojai nebuvo įtraukti į sprendimo svarstymo stadiją ir negalėjo dalyvauti diskusijose", – rašyta peticijoje (šios ir kitų peticijos citatų kalba netaisyta – A.D.).

Peticijos autorius-anonimas piktinosi, kad buvo neįvertintas laivo dydis architektūrine prasme ir jis esą neatitinka senamiesčio mastelio.

"Šioje vietoje prišvartuotas laivas užstoja upės panoramą nuo Pilies tilto link Biržos tilto. Upės krantinė, kuri buvo gausiai lankoma, fotografuojama miestelėnų ir miesto svečių, dabar yra "uždengta" masyviu objektu", – pabrėžta peticijoje.

Peticijoje "Sūduvio" prišvartavimas Klaipėdos centre pavadintas "apgailėtinu žingsniu architektūrine, viešųjų ryšių prasme ir socialine įtaka miestiečių mentalitetui".

"Ypač dabar Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje, kai yra reali grėsmė Lietuvai, įkurdinti miesto senamiestyje karinį laivą kaip dirgiklį galimai gresiančioms atakoms yra pats blogiausias sprendimas koks gali būti", – teigta dokumente.

Tuokart miesto valdžia nuomonės dėl laivo vietos nebekeitė, ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nepatenkintiesiems dar kartą pabrėžė, kad "šimtu procentų įtikti visiems neįmanoma, o sprendimas jau padarytas, krantinė buvo pritaikyta laivui, ir diskusijos šiais klausimais nebetikslingos".

Populiarumas: per nepilną pusantro mėnesio "Sūduvį" jau aplankė daugiau nei 8 tūkst. lankytojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ir Vilnius tokio norėtų

Vis dėlto parašai po peticija, kad iškeltų laivą iš Dangės upės, rinkti iki rugsėjo 1-osios.

Remiantis viešai prieinama informacija, matyti, kad surinkta 250 parašų asmenų, kurie nenorėtų regėti "Sūduvio" upėje, o tai yra keliasdešimt kartų mažiau nei tų, kurie per labai trumpą laiką jau spėjo aplankyti šį laivą-muziejų.

"Parašų labai mažai, ir tai rodo, kad tai nėra didžiosios miesto gyventojų dalies pozicija dėl laivo, o veikiau išreikštas tam tikras kai kurių asmenų susierzinimas dėl naujo objekto, bet ir tas susierzinimas greitai nutilo. Tai liudija, kad laivas tikrai yra tinkamoje vietoje. Maža to, mes sulaukiame visai kitokių priekaištų, kad laivas-muziejus per trumpai dirba", – kalbėjo N.Puteikienė.

Muziejaus atstovė patikino, kad paskelbus peticiją buvo pakalbinta dauguma laivo kaimynų, po kurių langais buvo pastatytas "Sūduvis", ir jų atsakymai gerai nuteikė.

"Nė iš vieno jų neišgirdome, kad jiems tai nepatinka ir jie norėtų, jog laivas būtų prišvartuotas kitur. Beje, yra labai gražus menotyrininko Ernesto Parulskio atsiliepimas apie "Sūduvį" Dangėje. Jo teigimu, Vilnius gali tik pavydėti tokio laivo savo miesto upėje", – teigė N.Puteikienė.

Muziejaus darbuotoja tikino sutikusi ir dviejų pagyvenusių vilniečių porą, kurie irgi kalbėjo, kad jie Vilniuje norėtų tokio laivo.

Ernestas Parulskis. J. Kalinsko nuotr.

Prieš kelias dienas LRT radijo laidoje "Kultūros savaitė" kaip tik apie "Sūduvį" kalbėjęs E.Parulskis išsakė, dėl ko jam skauda širdį ir ko trūksta Vilniui: "Šioje dizaino ir karybos šventėje mane skaudina kito karo laivo, "Kuršio", likimas. Tai buvo tos pačios "Lindau" klasės amžiaus vidurio modernizmo perlas kaip ir "Sūduvis", bet su gerokai liūdnesne tarnybos pabaiga – jį nurašė ir supjaustė. O juk teoriškai buvo įmanoma jį kaip nors atvežti iki Vilniaus, pastatyti šalia Žaliojo tilto ir šitaip, pamanipuliuojant ir pamirštant istorinę tiesą, suteikti Neriai ir miestui trūkstamą jūrinį akcentą."

Jūrų veterano populiarumas

Nuo tada, kai buvo atidarytas per Jūros šventę, "Sūduvį" aplankė per 8 tūkst. lankytojų.

Lankomiausios dienos buvo nemokami paskutiniai mėnesio sekmadieniai.

"Per paskutinį liepos sekmadienį laivą aplankė 873 žmonės, o rugpjūčio sekmadienį – 867. Be to, kasdien į "Sūduvį" ateidavo apie pusė tūkstančio lankytojų, ypač per Jūros šventę buvo daug žmonių, netgi eilės stovėjo, kad patektų į laivą", – teigė N.Puteikienė.

Laive dirbantys edukatoriai tikino, kad žmones labiausiai domino "Sūduvio" paskirtis, iš ko jis pastatytas, interjero detalės.

Didžiausią nuostabą lankytojams sukeldavo faktas, kad laivas yra medinis.

O vieni labiausiai dominančių eksponatų buvo povandeninis robotas ir tralavimo buja.

"Šį laivą lanko kitokie lankytojai, nei ateina į Lietuvos jūrų muziejų, kurį dažnai aplanko šeimos ar mamos su vaikais. Tarp laivo lankytojų dominuoja vyriška auditorija. Ateina tėčiai su sūnumis, tie, kurie domisi technika, istorija, inžineriniais įrenginiais, laivais. Ir tai yra labai gerai, nes ankstesni tyrimai rodė, kad pagrindinės kultūros įstaigų lankytojos yra moterys", – pabrėžė muziejaus atstovė.

N.Puteikienės teigimu, palikdami laivą, lankytojai dėkodavo darbuotojams, kad sugebėta išsaugoti šį unikalų objektą ir kad jis dabar yra prieinamas visuomenei.

"Daug kas kalbėdavo apie pilietiškumą, patriotizmą, ypač tai aktualu karo Ukrainoje fone. Ne vienas, apsilankęs buvusiame karo laive, pastebėjo, kad šis muziejus Dangėje atsirado labai laiku. Kai kurie lankytojai klausinėdavo, ar šis laivas dar gali būti panaudojamas pagal pirminę jo paskirtį. Žmonėms buvo svarbu, ar muziejumi tapusį "Sūduvį" Lietuvos karinėse jūrų pajėgose (KJP) kas nors pakeitė. Išgirdę patikinimą, kad pamainą jis turi, nusiramindavo", – pasakojo N.Puteikienė.

Pripažintas technikos paminklu

Buvęs minų paieškos laivas "Sūduvis", dešimtmečius ieškojęs minų ir šalinęs jų keliamą pavojų, baigęs karo tarnybą dabar naudojamas kaip muziejaus eksponatas.

Kaip ir žadėta, laivas "Sūduvis" lankytojams buvo atvertas per Jūros šventę.

2019 m. KJP kreipėsi į Jūrų muziejų ir pasiūlė jį perimti bei įrengti ekspoziciją.

Šią idėją pavyko įgyvendinti per trejus metus. Pagaliau laivas stovi Dangės krantinėje, jį gali apžiūrėti lankytojai.

"Sūduvis" yra technikos paminklas. Laivas pastatytas Brėmene 1956–1958 m. 1999 m. vokiečiai šį laivą dovanojo Lietuvos KJP.

2021 m. laivas baigė tarnybą ir buvo perduotas Jūrų muziejui, kuris šį eksponatą atvėrė visuomenei, pritaikė muziejinei ir edukacinei veiklai.

Laivas unikalus tuo, kad yra vienas paskutinių išlikusių medinio korpuso tokio tipo laivų, atsparių sprogimams.

Jame panaudotas ir specialus nemagnetinis metalas.

Tokių minininkų buvo pagaminta dvi dešimtys, vienas jų Vokietijoje, kitas Latvijoje taip pat paversti muziejais.

Naujam gyvenimui prikeltas ir pritaikytas buvęs karo laivas M52 "Sūduvis" nuo vakar iki rugsėjo 18 d. dalyvauja Europos paveldo dienose, šiuo laikotarpiu jo lankymas ir edukacijos – nemokamos.