Ar žinojote, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos? Lyginant su prajusiu šildymo sezonu, biokuro kainos šiandien išaugę net 30-40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą.

Šildymo kainos tik augs

Prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus užpuolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo itin dideli plotai miškų, dėl to ypač nukentėjo Baltarusija ir Ukraina. Baltarusijoje dėl šių kenkėjų antplūdžio teko iškirsti didelius plotus miško, tai lėmė susidariusį atliekų ir biokuro perviršį, kurį teko skubiai eksportuoti, siekiant kuo greičiau jį realizuoti – Lietuvoje beveik 30 proc. rinkos sudarė būtent baltarusiškas biokuras. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje žymiai numušė kainas, tad pastaruosius du metus gyventojai galėjo džiaugtis atpigusia šiluma.

„Susiklosčiusi situacija mums išėjo į naudą, tačiau šiuo metu Baltarusijoje jau beveik baigti sanitariniai kirtimai, o žievėgraužių vabzdžių plitimas – sukontroliuotas. Taip pat pačioje Baltarusijoje poreikis smulkintai medienai auga dėl biokuro elektrinių, katilinių, celiuliozės bei plokščių fabrikų statybų, kuriose taip pat reikalinga mediena“, – pažymi Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas.

Anot jo, susiklosčiusi situacija Europos miškuose lėmė sumažėjusias biokuro ir dujų kainas. Žinoma, šio rodiklio kilimas dar nėra drastiškas, tačiau panašu, kad grįžtame į 2019 m. šildymo sezoną.

„Artėjantis šilumos kainų augimas nebus itin didelis, tačiau tokio pigaus biokuro jau nebeturėsime. Pastaruosius du metus galėjome sutaupyti, tačiau jau šįmet gyventojams teks patuštinti kišenes. Šildymo kainų augimą taip pat lems medienos atliekų paklausa visur – kainos ateityje tik didės“, – teigia V. Lukoševičius.

Kiek didės šilumos kainos?

Šildymo kainos šiek tiek skiriasi visoje Lietuvoje, nes tai lemia daug faktorių – daugelyje miestų šis rodiklis priklauso nuo biokuro rinkos, išskyrus sostinę, kurioje vis dar deginama daug dujų. LTŠA prezidento teigia, kad prognozuojama, jog šį sezoną mokesčiai už šildymą gali kilti 10-27 proc. Ir nors galutinės kainos dar nėra žinomos, jau aišku, kad jos tikrai augs.

Ir nors negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, pasirūpinti savo būstų energiniu efektyvumu gali kiekvienas, kuris gyvena energiškai neefektyviame daugiabutyje – didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šildymo išlaidas, slypi daugiabučių modernizavime.

„Visi Lietuvos daugiabučiai turi šilumos apskaitą, kuria išmatuoja realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek šilumos juose buvo sunaudojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra labai ženklūs – po būsto atnaujinimo gaunamos sąskaitos yra 2-3kartus mažesnės nei iki jos. Ar už šildymą mokėti 100 Eur, ar vos 20 – į šį klausimą sau turėtų atsakyti kiekvienas šalies gyventojas“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Tyrimai atskleidė gyventojų baimes

Naujausio visuomenės tyrimo duomenys rodo, jog didžioji dalis apklaustųjų renovuotinų daugiabučių gyventojų (46 proc.) nuogąstauja, kad šildymo kainos ir toliau augs, o renovacija ateityje tik brangs. Trečdalis galvoja, jog būstas praras savo vertę, kadangi nebus renovuotas.

Stebint susiklosčiusią situaciją, realu, jog šios baimės gali išsipildyti – mokesčiai už šildymą augs, tad galvojantys apie daugiabučio atnaujinimą turėtų juo pasirūpinti jau dabar.