Taršos neįtaria

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tikino, jog pranešimą apie kritusias žuvis gavo pirmadienį.

"Pranešta, kad ties Kairių gatve, Kuršių marių pakrantėje, yra kritusių žuvų. Važiavau pats apžiūrėti situaciją tiek pirmadienio vakarą, tiek antradienio rytą. Per naktį nepadaugėjo žuvų, panašu, jog kai kurios ten kritusios dar prieš savaitę" – aiškino V.Marozas.

Kol kas įtarimų, jog žuvys gaišta dėl kažkokios taršos išmetimų į vandenį, nėra.

Specialistai įtaria, jog žuvų kritimą paskatino suvešėję melsvadumbliai.

"Kol kas įtarimų, jog žuvys gaišta dėl kažkokios taršos išmetimų į vandenį, nėra. Nors vandens tyrimus prašysiu atlikti. Nepanašu, jog priežastis – teršalai. Nors žmonėms dabar tai labai aktualu ir skaudu. Kiekvieną pavasarį pasitaiko melsvadumblių suvešėjimų. Vienais metais pasitaiko gausesni žuvų kritimai, kitais metais – mažesni", – aiškino V.Marozas.

Aplinkosaugininkai pastebėjo, jog daugiau kritusių žuvų pastebėta žemyniniame marių krante.

"Vyravo vakarų vėjai. Vaizdas nėra geras. Kadangi vėjai sunešę žuvis į vieną kranto pusę, žmonėms kyla nemalonus įspūdis", – pastebėjo V.Marozas.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Masiškai krenta karšiai

Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė kėlė dar vieną versiją, kodėl krenta žuvys.

"Kiek mačiau, šiemet kritusių žuvų tikrai yra daug. Tačiau tarp jų daugiausiai yra karšių. Tai yra dviejų metų amžiaus karšiai. Bet jie tokie išsekę ir liesi, kad panašu, jog vis tik žuvys sunkiai išgyveno žiemą, nors jos ir nebuvo. Kritę karšiai, panašu, nesimaitino kelis mėnesius. Sunku nuspėti, kokios priežastys tai lėmė. Arba jie buvo prisirinkę ligų, arba jiems nepavyko išgyventi žiemą, nors ji buvo šilta. Gali būti, jog žuvys rudenį nespėjo įmisti", – pastebėjimais dalijosi R.Dailidė.

Muziejaus biologas kritusių žuvį tikino radęs net ir jūros pakrantėje.

"Srovės jas išneša pro uosto vartus į jūrą. Vadinasi, kritusių žuvų bus ir paplūdimiuose. Tai nėra kuo nors ypatinga situacija, pavasarinių kritimų pasitaiko, tačiau po įmonės "Grigeo" skandalo aš atidžiai stebiu situaciją ir man labai įdomu, kas bus šiemet", – kalbėjo R.Dailidė.

Badas – dėl šilumos

Gamtininkas aiškino, jog melsvadumblių suvešėjimui nebūtinai reikia šilto vandens.

"Jiems reikia saulės ir maisto medžiagų. O saulės šiomis savaitėmis buvo. Tačiau pats vanduo dar yra labai šaltas, žuvys nesimaitina. Tai reiškia, kad jos yra nusilpusios. Tačiau situacija labai paradoksali – ką tik stebėjome tiek pamaryje, tiek nerijoje didžiulius uodų trūklių spiečius. Atrodytų, žuvims tai galėjo būti puota, visos marios buvo pilnos uodų trūklių lervų, bet žuvys nesimaitino, nes buvo šalta. Marios neįšilusios", – sava įžvalga dalijosi R.Dailidė.

Jis prisiminė, jog prieš keletą metų krantus buvo nukloję ešerių kūnai.

"Tada tai reiškė, jog ešeriai išneršė ir buvo nusilpę. Šiemet nematyti jų tarp kritusių žuvų, spėju, kad bus visai sėkmingai išneršę", – mano R.Dailidė.

2011 metais jūros pakrantėje buvo rastos tonos kritusių brėtlingių.