Klimato kaita sujudino Lietuvos valdininkus

Jūrų uostų veikla labiau nei bet kokia kita sritis yra itin smarkiai priklausoma nuo klimato pokyčių, o ypač bangavimo ir srovių.

Pokyčiai akivaizdžiai matomi

Šiuo metu Lietuvoje yra rengiamasi priimti naują Hidrometeorologijos įstatymą. Tokio įstatymo priėmimą tarsi išjudino vykstanti klimato kaita. Jo reiškiniai akivaizdžiai matomi. Neseniai pasaulį sukrėtė didžiulis penktos klasės uraganas, kilęs Meksikos įlankoje, kuris nusiaubė JAV pietines pakrantes.

Lietuvoje tokių uraganų nematome, bet visuotinai pripažįstama, kad šiemet rugsėjį ir Klaipėdos regione buvęs itin karštas oras yra Europoje vykusių klimato kaitos pokyčių rezultatas.

Didesni ar mažesni nuostoliai dėl klimato kaitos taip pat būna kasmet ir Lietuvoje. Ne kokie nors savanaudžiai Lietuvos politikai, o Europos aplinkos agentūra yra pateikusi duomenis, kad vien 2022 m. mūsų šalyje dėl klimato kaitos ir su ja susietų ekstremalių reiškinių buvo patirta 243 mln. eurų nuostolių.

Lietuvoje svarstant Hidrometeorologijos įstatymą dėl jame numatytų tam tikrų nuostatų netgi kilo diskusija Klaipėdos uoste.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos siūlymu visi mūsų šalyje naudojami orų pokyčių ir hidrometeorologijos stebėjimo įrenginiai būtų įtraukiami į bendrą Lietuvos vadinamą Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo tinklą.

Galbūt nedaug kas Lietuvoje turi nuosavas orų ir vandens pokyčių stebėjimo sistemas. Nėra prasmės išlaikyti tokias sistemas su specialistais, nes įvairius oro ir klimato pokyčių duomenis, prognozes galima gauti tiek iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, tiek iš viešai prieinamų kitų šalių orų stebėjimo informacinių šaltinių.

Paskirtis: geltoni plūdurai uoste gali būti naudojami ir srovėms tirti. / V. Matučio nuotr.

Locmanams reikalingi duomenys

Viena iš institucijų, kuri Lietuvoje turi nuosavą orų ir hidrometeorologinių reiškinių stebėjimo sistemą, yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Ji turi nuosavus vėjo krypties ir greičio, oro temperatūros, slėgio, drėgnumo, matomumo, srovių krypties ir greičio, vandens lygio matavimo įrenginius. Jie išdėstyti įvairiose uosto vietose.

Pagal hidrometeorologinių reiškinių matavimo sistemas Klaipėdos uostas yra vienas pažangiausių Baltijos jūros šalyse. Iki paskutinės vartų rekonstrukcijos Klaipėdos uoste buvo vienos sudėtingiausių laivų įplaukimo prastu oru sąlygos. Todėl ir buvo diegiamos iš dalies ir uosto saugumą garantuojančios realiu laiku veikiančios hidrometeorologinės stotelės ir įrenginiai.

Geltoni hidrodinaminių reiškinių matavimo plūdurai išdėstyti Klaipėdos uosto akvatorijoje, prie uosto vartų ir netgi atviroje jūroje prieš įplaukimą į uostą. Į laivus vykstantys locmanai turi specialius nešiojamus kompiuterius, į kuriuos realiu laiku gauna hidrometeorologinius duomenys iš uosto matavimo įrenginių.

Lietuvoje svarstant Hidrometeorologijos įstatymą dėl jame numatytų tam tikrų nuostatų netgi kilo diskusija Klaipėdos uoste.

Prašo nemokamos informacijos

Uoste kilo tam tikras nepasitenkinimas, kai valdžia Vilniuje pasiūlė į bendrą tinklą įtraukti ir uosto hidrometeorologinių parametrų matavimo įrenginius.

Nebūtų nieko tokio, jei tie įrenginiai tiesiog būtų įrašyti į kokį nors sąrašą kaip esantys Lietuvoje.

Esmė tai, kad į Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo tinklą įtraukiami įrenginiai turėtų atitikti Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus.

Turi būti atlikta tarptautinė įrenginių patikra, kalibracija ir kitos procedūros. Įrenginių eksploatacija ir remontas taip pat turi būti vykdomi pagal nustatytus griežtus reikalavimus.

Šiuo metu Uosto direkcijos įrenginiams tokios nuostatos nėra. Jie naudojami tik savoms uosto reikmėms. Duomenys uoste ir jo prieigose nėra niekam parduodami, iš jų nėra gaunama jokios tiesioginės komercinės naudos.

Tai, kad Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba iš orų spėjimo gauna naudą, liudija ir toks faktas, kad ir Uosto direkcija už papildomas orų prognozes jai moka pinigus. Dažniausiai perkamos atskiros ir detalios paties artimiausio laiko jūros aplinkos ir Klaipėdos uosto orų prognozės. Taip pat perkamos penkių parų į priekį prognozės uostui. Atskirai įsigyjamas ir vadinamasis jūrinis biuletenis, kuris numato įvairius su jūra susietus hidrologinius procesus.

Dabar, kai iškelta nuostata, jog Uosto direkcijos hidrometeorologinių parametrų matavimo įrenginiai būtų įtraukti į Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo tinklą, Uosto direkcija prašo, kad jai reikalingi papildomi duomenys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos būtų teikiami nemokamai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na

na portretas
yra straipsnis kaip iskirsti amazones miskai pakeite klimata.dabar tipo stabdys.o kaip karai veikia ir ukrainoje ir izraely kiek visokiu bombu ir kiek visokiu sprogmenu,griaunami istisi miestai.i tai niekas nereguoja,tik peza kad tipo kaltos karves bezdedamos ir automobiliai.pvz viena izraelio bomba uzterstumas kaip 10000 musu golfiuku,o kiek ten tu bombu nesuskaiciuosi.

ir dar :

ir dar : portretas
Tokiais tempais kertant Miskus žmonijai egzistuot Žemeje liko 250-300metu !!!

Girinis

Girinis portretas
liurbiai Medziu stoka klimata keicia !!!! Norint viena Medi nukirst pries tai turi maziausia 5 Pasodint !!! Dsbar jau velu ka nors pakeist .Žeme liks ,tik deje be žmonijos ! Žaluma atsigaus tik tam reils keliu simtu ir daugiau metu .
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

  • Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
    Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms

    Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...

Daugiau straipsnių