Grėsmė Klaipėdai – prarasti tarptautiškumą?

Kultūros ministras Simonas Kairys susitiko su Klaipėdos kultūros ir meno sektoriaus atstovais bei išklausė jų nuomones dėl pasikeitusių uostamiesčio savivaldybės prioritetų. Nerimaujama, kad Klaipėdos savivaldybė, atsisakydama bendradarbiavimo su Prancūzija ir nesiimdama kitų kultūros puoselėjimui būtinų veiksmų, apskritai pamažu praras tarptautiškumą.

Kodėl nutraukiama sutartis?

Pirmadienį Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje ministras svarstė, ar Klaipėda dar dalyvaus atrankoje dėl Europos kultūros sostinės vardo 2027 m.

Nemažai klausimų kelia ir jos dalyvavimas Lietuvos kultūros sezone Prancūzijoje, kadangi Klaipėdos savivaldybė svarsto nutraukti bendradarbiavimą su Prancūzijos ambasada.

„Kodėl dabar reikia žengti tokį žingsnį, kalbant apie diplomatiją, perspektyvą, kuomet šių metų rudenį, po olimpiados Paryžiuje, tris mėnesius Prancūzijoje vyks Lietuvos kultūros sezonas? Kiek Klaipėdos dalyvių ten bus? Vienas. Tai neeilinė proga Lietuvai. Nekalbame tik apie Paryžių, kalbame apie visą Prancūziją“, – sakė S. Kairys ir pridūrė, kad Vilnius ir Kaunas veikiausiai susikurs ilgalaikes partnerystes Prancūzijoje, o Klaipėda gali likti kažkur paraštėje.

Ne tokie dalykai turėtų vykti.

Dėl pašto – diskusijos

S. Kairys taip pat kalbėjo apie keletą uostamiesčio kultūros objektų – Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, Laikrodžių muziejų ir pašto kompleksą.

„Savivaldybė turėjo garantuoti parkavimo vietas, tas neįvyko. Einant kiemais, turime Laikrodžių muziejų, paštą, ten bandoma nurodyti parkavimą vien tam, kad projektas būtų priduotas ir funkcionuotų. Ne tokie dalykai turėtų vykti“, – pabrėžė kultūros ministras.

Laikrodžių muziejuje vyko stogo tvarkymo darbai, netrukus prasidės ir fasado tvarkymas. Tačiau dėl pašto įveiklinimo kyla nemažai klausimų.

„Bet palaukite, mes vėl kalbame apie dalykus, kurie gali būti išspręsti savivaldoje. Su ana valdžia mes susitarėme, pasirašėme Ketinimų protokolą, apsibrėžėme dalykus. Jeigu aš būčiau meras, man tai būtų didelė dovana – 2,3 mln. objektą Kultūros ministerija išperka iš bendrovės Lietuvos paštas, duoda dar virš 7 mln. tvarkybai, padaro įveiklinimo studiją. Imk, daryk ir dar, paskutiniame rezultate, atiteks tau“, – sakė S. Kairys.

Pasak S. Kairio, būta diskusijų pašte atverti ir Jūrų muziejaus padalinį.

„Mano nuomone, valstybė šitoje vietoje ir taip padarė daug. Man labai gaila, kad šitas projektas dabar yra keistoje aklavietėje, nepaisant to, ministerija juda į priekį, organizuoja, kuria sąlygas jau skelbti konkursą projektavimui. Žingsnis po žingsnio tikimės, kad savivalda irgi normaliai atsigręš į šitą projektą, nes, mano nuomone, tai yra nemenka dovana iš valstybės pusės“, – akcentavo S. Kairys.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Nepatenkinti paslaugomis

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė nurodė, kad Vilniuje veikia apie 4000 kultūros organizacijų, Klaipėdoje – 375. Lietuvos kultūros tarybai paraiškas teikė 56, finansavimą gavo 23.

„Klaipėdiečiai iš visų šalies savivaldybių labiausiai nepatenkinti kultūros paslaugų prieinamumu. Kitaip tariant, 49,5 proc. yra nepatenkinti. Čia yra labai daug, kas antras. Kokybe yra nepatenkinti 39 proc., čia irgi yra labai daug“, – sakė A. Pakarklytė.

S. Kairys teigė, kad netrukus turėtų vykti susitikimas ir su Klaipėdos savivaldybės atstovais.

Nebėra prioritetas?

Šiuolaikinio šokio kūrėja, festivalių rengėja Agnija Šeiko taip pat įvardijo keletą Klaipėdoje itin išryškėjusių problemų, viena jų – tarptautiškumo mažėjimas.

„Tarsi fokusuojamasi į lokalių produktų kūrimą ir klaipėdiečių aptarnavimą, kas yra visada įtraukta į mūsų visų organizacijų veiklą, tačiau yra tas punktas, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose tarsi nebėra prioritetas“, – paminėjo A. Šeiko.

Menininkų organizacijos „Žuvies akis“ pirmininkė Goda Giedraitytė pažymėjo, kad Kultūros ministerija galėtų koncentruotis į mito paneigimą, kad kultūra neva yra pinigų švaistymas.

„Kultūra nėra pinigų švaistymas. Tai yra atlygis profesionalams, kurie dirba savo srityje ir uždirba finansus, moka mokesčius“, – akcentavo G. Giedraitytė.

Pasak jos, Kultūros ministerija galėtų plačiau apie tai kalbėti, organizuodama viešinimo kompanijas, konferencijas, diskusijas.

Abi moterys akcentavo ir NVO sektoriaus svarbą, kurio rezultatai dažnai nepastebimi, bet atneša daug nuopelnų.

„Lėšos į kultūrą – tai investicija į mūsų ateitį ir bendruomenę“, – pažymėjo G. Giedraitytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kultūros pradžia

kultūros pradžia portretas
kolūkio meras Nepriklausomybės aikštėje pastatys burlaivį su ruskių vėliava.

Klaipėdietis

Klaipėdietis portretas
O gal kultūrą populiarinti reikėtų analizuoti kas reklamuoją ją > pirma: Koncertų salės ir žvejų rūmų bilietų kasos šeštadienį ir sekmadienį nedirba. Tik kartais prieš val. iki renginio.O pirmadienį pilną dieną. O reikėtų kad bilietus galėtai įsigyti ir paklausti apie koncertą poilsio dienomis galėtai visada. Antra Turizmo ir info skyrius šeųųtadienį ir sekmadienį taip pat nedirba. š

Anonimas

Anonimas portretas
Sita liberast-pi.de.ra.si.ne ziurke is Wilniaus prasosi pakariama. Memelis puikiai gyvena ir be Wilniaus atmatu.
VISI KOMENTARAI 54

Galerijos

Daugiau straipsnių