Nors uostamiestis ir toliau skaičiuoja pasiskolintus pinigus, tačiau specialistai tikino, esą diržų susiveržti dar nereikia. Klaipėda gerokai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų skolinimosi mastais. Vis dėlto skaičiai įspūdingi – bendra paskolų suma artėja prie 100 mln. litų.

Pinigai – ne gėlėms sodinti

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tikino, kad nors miestas šiais metais ir skolinasi daugiau nei dešimtį milijonų litų, tačiau tai nereiškia, jog Klaipėdai staiga pristigo pinigų. Visi skolinimaisi – planiniai.

Kaip ir kasmet, savivaldybė skolinsis didžiausiems projektams, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, tačiau ES apmoka ne visus darbus, kai kuriuos turi finansuoti savivaldybė. Būtent tokiems mokėjimams pinigų ir stinga.

"Jau tvirtinant biudžetą buvo aišku, kad reikės pinigų investicijoms kofinansuoti, o ne kokiems gėlynams sodinti", – pastebėjo pašnekovė.

Projektams, kurie nėra finansuojami ES, uostamiesčio savivaldybė skolintis nebegali, nes jau senokai pasiektas valstybės numatytas limitas.

Direktorė patikino, kad šiuo metu suplanuotas uostamiesčio biudžetas yra stabilus, pinigų surinkimo planas – be nukrypimų.

"Negaliu pasakyti, kad biudžetas vykdomas ypač gerai ar kad matyti tendencijos, jog bus surinkta daugiau nei numatyta plane, bet pats surinkimo planas laikosi 100 proc. lygyje. Tendencija yra tokia, kad suplanuotą biudžetą surinkti pavyks. Žinoma, visi tikisi, kad bus viršplaninių lėšų, tačiau tai prognozuoti dar anksti", – aiškino
pašnekovė.

Šiemet įsipareigota visas viršplanines lėšas skirti Pilies tilto rekonstrukcijos baigimui.

Prireiks milijonų

Šiais metais prireiks skolintis 12,9 mln. litų, tačiau kreditų pinigai biudžeto dar nepasiekė.

"Šiuo metu atliekamos procedūros, vykdomas viešasis pirkimas. Sunku pasakyti, kada bus pasirašytos sutartys, galbūt liepos ar rugpjūčio mėnesį", – planus dėstė A.Špučienė.

Uostamiesčio savivaldybė bankams jau skolinga 96,2 mln. litų.

Vis dėlto pašnekovė patikino, kad uostamiesčiui šiuo metu taupyti nebūtina.

"Kitoms savivaldybėms gal ir reikia taupyti, o mums drastiškų priemonių imtis neverta, mes neturime finansinių problemų", – pabrėžė A.Špučienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad uostamiestis iš skolų po truputį brenda kiekvieną mėnesį.

Per šiuos metus našta sumažės 10,4 mln. litų.
Tai beveik tiek, kiek praėjusiais metais buvo pasiskolinta
ES projektams – 11,5 mln. litų.

2013 m. grąžinta šiek tiek daugiau nei 7 mln. litų.
Padengiant šiųmetes ES projektų nefinansuojamas išlaidas, bus panaudoti ir per praėjusius metus surinkti papildomi pinigai – daugiau nei 3 mln. litų.

Daugiausia – turizmui ir aplinkai

"Pravalgymui ar kitokiam gyvenimo pasigerinimui nesiskoliname, tai draudžia ir teisės aktai", – užtikrino A.Špučienė.

Šiais metais tenka skolintis, nes vykdant net 9 investicines programas teks padengti nefinansuojamas išlaidas.
Daugiausia pinigų prireiks Aplinkos apsaugos programai. Jai iš visų paskolintų pinigų atriekiama 4,7 mln. litų.

Minėta suma jau investuojama į miestą – tvarkomi dviračių takai, remontuojamos lietaus vandens nuotekų trasos.
Baltijos jūros vandens kokybės gerinimui, plėtojant vandens nuotekų tinklus, savivaldybė iš visos šiųmetės paskolos skiria 3,3 mln. litų.

Mieste aktyviai tiesiami bei tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai.

Pagal Aplinkos apsaugos programą skiriama 1,1 mln. litų tęstinio projekto "Dviračių ir pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje" įgyvendinimui.

Kita daugiausia pinigų surysianti investicinė programa skirta subalansuotam turizmo skatinimui ir vystymui. Šiai programai reikia 3,5 mln. litų.

"Pagrindinis šios programos projektas – piliavietės rekonstrukcija", – informavo A.Špučienė.

Šioje srityje taip pat jau prasidėjo darbai. Vien archeologiniai tyrimai kainuos apie 2 mln. litų.
Praėjusią savaitę su rangovais jau pasirašyta sutartis.