„Šiuo sprendimo projektu prašome sutikimo priimti dovanojimą“, – šią savaitę savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdyje sakė Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Anot jo, savivaldybei dovanų siūloma priimti du trečdalius viešosios įstaigos dalių, o, tapusi dalininke, ji galės perduoti finansinį įnašą bažnyčios bokšto atstatymui – 170 tūkst. eurų. Šios lėšos leis pradėti projektavimo darbus.

Dėl tokios viešosios įstaigos steigimo ir visų susijusių sąlygų praėjusiais metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Klaipėdos miesto  savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos. Šiai sutarčiai yra pritarusi miesto taryba.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiojo patarėjo Ričardo Zulco, minima viešoji įstaiga, įkurta evangelikų liuteronų parapijos, ir vykdys su bokšto atstatymu susijusius darbus.

E. Simokaitis priminė, jog bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Anot E. Simokaičio, šis objektas svarbus miestui tiek kultūrine, tiek socialine prasme. Pritaikius bokštą numatytoms veikloms jis generuotų papildomas pajamas.

„Parapija suinteresuota, kad bokštas atsirastų, įgytų funkcijas – apžvalgos aikštę, ekspoziciją bokšte, atsirastų automatizuotas informacijos centras bokšto apačioje. Archeologiniai tyrimai visi yra atlikti, būtų galima pradėti projektuoti“, – sakė R. Zulcas.

Anot tarybos narės Juditos Simonavičiūtės, bokštas duotų labai didelę pridėtinę vertę senamiesčiui.

„Manau, kad mūsų senamiesčiui patys užduodame klausimą, kodėl jis toks yra? Manau, kad jis neturi tam tikrų dedamųjų dalių, viena jų – bažnyčia. Mes neturime senamiestyje bažnyčios, kuri yra vienas pagrindinių veikėjų. Matome, kad senamiesčiai turi ir turgus, ir bažnyčias, ir visuomeninės paskirties objektus, deja, mūsų senamiestis to dalyko neturi“, – teigė politikė.

75 metrų aukščio bokšto atstatymas turėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.