Kapsulėje – ir monetos

Uostamiestis jau gali didžiuotis turėdamas vertikalųjį akcentą. Laivais atplaukiantys žmonės be paaiškinimų suvoks, kad artėja prie seno, savo pilį turėjusio miesto.

Didysis bokštas yra Klaipėdos savivaldybės užsakytas objektas, jį suprojektavo architektas Algirdas Stripinis, pastatyti patikėta klaipėdiečių įmonei „Pamario restauratorius“, o būsimasis bokšto šeimininkas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

„Pamario restauratoriaus“ vadovas Aldas Kliukas pasakojo, kad pilies bokšto smailėje palikti laišką ateities kartoms yra sena tradicija. Tokių laiškų jo vadovaujamos įmonės darbuotojai yra radę ne viename Vakarų Lietuvos bokšte.

Paprastai į tokias kapsules būdavo įdedamas tos dienos laikraštis, tuo laikmečiu naudotos monetos ir laiškas.

Pavadino istoriniu įvykiu

Vakar susirinkusiesiems į piliavietę tokį laišką perskaitė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys. Jį pasirašė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, A. Kliukas, A. Stripinis, ir J. Genys.

Į nerūdijančio plieno hermetišką kapsulę įdėtu laišku jį pasirašiusieji kreipiasi į ateities Klaipėdos žmones ir primena, kad būtent šioje vietoje pilies statyba prasidėjo miesto istorija. Negailestingi istorijos vingiai lėmė pilies sunaikinimą, apie ją žmonės žinojo tik iš pasakojimų.

Drąsios Nepriklausomos Lietuvos klaipėdiečių svajonės paskatino jos atgimimą. Bokšto atkūrimas yra pirmas atkurtas buvusios pilies statinys.

A. Vaitkus prasitarė turintis vilties, kad bus atkurta daugiau tvirtovės įtvirtinimų.

Į kapsulę įdėta žinutė bylos apie šį laikmetį kaip ryžto, vienybės ir pažangos pavyzdį.

„Ši ceremonija yra jaudinantis istorinis momentas Klaipėdos miestui. Palikdami simbolinę kapsulę bokšto viršūnėje, mes ne tik pagerbiame praeitį, bet ir kuriame ryšį su ateities karta. Pilies bokštas, kaip miesto istorijos ir kultūros simbolis, primins ne tik apie mūsų miesto kūrimosi šaknis, bet ir apie drąsą žvelgti į ateitį. Į kapsulę įdėta žinutė bylos apie šį laikmetį kaip ryžto, vienybės ir pažangos pavyzdį bei Klaipėdos miesto ambicijas būti pažangiu jūriniu ir kultūriniu miestu. Bokštas – miesto dvasios simbolis, kviečiantis kiekvieną apsilankyti ir iš aukštybių pažvelgti į gražėjantį uostamiestį“, – sakydamas sveikinimo kalbą teigė Klaipėdos meras.

Ateičiai: kada nors klaipėdiečiai galės perskaityti, ką rašė dienraštis „Klaipėda“. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Žėrės vario spalva

Kartu A. Vaitkus pasidžiaugė, jog po ilgų diskusijų pavyko pasiekti, kad bokštas būtų tikrais, o ne butaforiniais langais, kad jo stogą dengtų tikros čerpės ir būtų atkurta daug kitų tikrų detalių. Meras išreiškė viltį, kad viduje lankytojų lauks intriguojanti ekspozicija, viliosianti kopti vis aukščiau.

A. Vaitkus ir A. Kliukas statybinių keltuvu pakilo į 30 metrų aukštį ir perdavė kapsulę darbuotojams, užkėlusiems ją į pačią stogo viršūnę.

Prieš pat ceremoniją penkių metrų aukščio smailė su metro diametro burbulu buvo sumontuota ant bokšto stogo.

Bokšto smaigalys pagamintas iš metalo ir padengtas vario skarda, todėl šis blizgantis akcentas traukia akį. Smaigalyje sumontuoti kabeliai, žaibolaidis ir signaliniai šviestuvai.

Numatomas bokšto aukštis – 47 metrai, toks jo aukštis nurodytas ir istoriniuose šaltiniuose.

Pratęsė tėvų darbą

Bokštas suprojektuotas išnagrinėjus išlikusią istorinę medžiagą, įvertinus panašaus laikmečio kitų Europos pilių architektūrinius sprendimus.

A. Stripinis džiaugėsi galėjęs projektuoti šį neeilinį statinį, kartu jis didžiuojasi galėjęs pratęsti savo tėvų architektų Sauliaus ir Snieguolės Stripinių pradėtus darbus. Mat jie apie pilies atstatymą pradėjo svajoti dar sovietmečio pabaigoje, tyrinėjo išlikusius duomenis ir rengė rekonstrukcijos planus.

Pirmame bokšto aukšte numatomas pilies lankytojų informacinis centras, kitose bokšto erdvėse, tikėtina, bus įrengta XIX–XX amžių sandūros Klaipėdos miesto technikos ir technologijų pažangos ekspozicija. 25 metrų aukštyje veiks apžvalgos aikštelė.

„Turime planą dar šiemet nuimti pastolius ir atverti bokštą, kad jis parodytų visą savo grožį. Vidaus darbus esame numatę baigti iki kitų metų birželio pradžios. Statant bokštą buvo daug nežinomybių, tokį bokštą statėme pirmą ir galbūt paskutinį kartą. Latvijoje pagamintos plytos yra dvigubai didesnės nei standartinės, metalo konstrukcijos turėjo atitikti iki milimetro, apvaliam bokštui uždengti čerpes turėjome pjaustyti“, – atviravo A. Kliukas.