- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
AB „Klaipėdos energija“ pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu (KTU) dėl paslaugų, padėsiančių įvertinti geoterminių gręžinių būklę bei išspręsti jų eksploatavimo problemas. KTU mokslininkų grupei vadovaus Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorius, geoenergetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų laboratorijos „Geoenergy Lab“ vadovas Mayur'as Pal'as. Profesorius yra sukaupęs didelę tarptautinę patirtį naftos ir dujų tyrimo centruose, pastaruosius 17 metų vadovavo tyrimų komandoms ir įgyvendino didelės vertės tyrimų projektus Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Katare ir kitose šalyse.
„Mūsų siekis yra atgaivinti geoterminės energijos panaudojimą šilumos energijos gavybai, kuri būtų naudojama tiekiant šilumą Klaipėdos miesto gyventojams. Susidūrėme su geotermijos panaudojimo galimybių iššūkiais, tad ieškome būdų, kaip juos įveikti. Džiaugiamės, kad pasaulyje pripažintas mokslininkas prof. M. Pal'as sutiko pasidalinti savo mokslinėmis žiniomis ir patirtimi“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.
Pigesnės ir draugiškesnės aplinkai energijos link
Klaipėda yra Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos zonoje, kuri pasižymi aukštos temperatūros (35–90 oC) geoterminio vandens klodais nedideliame (1–2 km) gylyje. Tai yra didelis geoterminis potencialas – čia sukaupti milžiniški energijos kiekiai, kurių efektyvus panaudojimas leistų atpiginti šilumą gyventojams, užtikrinant mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Pastarąjį dešimtmetį šilumos gamybos srityje įvyko ženklių pokyčių – nuo dujų, anglies ir mazuto deginimo pereita prie tvaraus biokuro, kurio didžiąją dalį sudaro miško kirtimo liekanos. Taip pat padidėjo šilumos, išgaunamos deginant atliekas, dalis. Geoterminė energija – tai tvari ateities energija. Ši energetika sėkmingai vystoma daugelyje Europos šalių: Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt. Be energijos gamybos, aukšto druskingumo geoterminis vanduo yra sėkmingai naudojamas rekreacijoje, medicinoje ir kitose srityse.
Klaipėdoje 2002–2017 m. veikusi parodomoji geoterminė jėgainė įrodė, kad Lietuvoje geoterminę energiją galima panaudoti centralizuoto šildymo sistemoje. Deja, per savo veikimo laikotarpį ši jėgainė susidūrė su techniniais ir ekonominiais iššūkiais, kurių nepavyko išspręsti ir jėgainė buvo sustabdyta. Bet šie iššūkiai kartu buvo ir pamokos, kurias išmokus geoterminę energiją būtų galima panaudoti centralizuotam šildymui.
Mayur'as Pal'as. Partnerių nuotr.
Šiuolaikiniai moksliniai metodai – paspirtis geotermijai
2022 m. jėgainės turtą perėmė Klaipėdos m. savivaldybė ir patikėjimo teise perdavė savivaldybės valdomai įmonei AB „Klaipėdos energija“. 2023 m. Klaipėdos mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kurioje yra specialistai iš įvairių institucijų: Klaipėdos m. savivaldybės, Klaipėdos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos geotermijos asociacijos ir kt. Grupės tikslas – parengti geoterminės jėgainės veiklos atnaujinimo planą ir parengti koncepciją geoterminio vandens panaudojimo įvairaus spektro paslaugoms teikti. Šioje darbo grupėje yra ir prof. M. Pal'as. Kalbėdamas apie geoterminės energijos potencialą Lietuvoje, profesorius pažymėjo: „Lietuva viena pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo statyti geoterminę jėgainę. Gaila, kad Klaipėdos geoterminė jėgainė šiuo metu neveikia. Tačiau galbūt bus įmanoma jos veiklą atkurti ir vėl pasinaudoti geoterminiais ištekliais. Jėgainė jau turi daug infrastruktūros, kurią būtų galima panaudoti iš naujo, ir tai yra didelis privalumas.“
Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį, AB „Klaipėdos energija“ ir KTU mokslininkai siekia įvertinti buvusios jėgainės darbo technologines problemas ir numatyti jų sprendimų būdus. Mokslininkų grupė tirs geoterminio vandens srauto grąžinimo į gelmes, infrastruktūros medžiagų atsparumo didelio druskingumo geoterminio vandens poveikiui, gręžinių būklės įvertinimo, jų veikimo ilgaamžiškumo užtikrinimo ir kt. problemas. Tyrimams mokslininkai pasitelks matematinio modeliavimo programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius ir sukurti 3D jų modelius. Taip pat bus pateikta gręžinių atstatymo ir jų veiklos kaštų analizė. Profesorius M. Pal'as neslepia, kad gali tekti susidurti su iššūkiais, tokiais kaip turimų patikimų duomenų trūkumas arba jų neapibrėžtumas. Tačiau, mokslininko teigimu, jo vadovaujama profesionali komanda yra sukūrusi pažangias darbo eigas ir metodus, skirtus duomenų neapibrėžtumui tvarkyti, ir planuoja juos panaudoti šiame projekte minėtiems iššūkiams įveikti.
![](/img/dmn-pr-kd.png)
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Diskusijų audra – dėl mašinytės: ar gali tokia mašina-nemašina važinėti pėsčiųjų takais?20
Klaipėdiečiai smalsiai stebi po miestą jau kelias dienas važinėjančią nedidelę mašinytę. Labiausiai žmones pribloškė tai, kad keturratė transporto priemonė važinėja šaligatviais, pėsčiųjų perėjomis, dviračių takais. ...
-
„Vakarų krova“ jau perkrovė 1 mln. tonų krovinių4
„Vakarų krovos“ rodikliai demonstruoja nuoseklų augimą ir ženkliai pranoksta bendrąjį krovos vidurkį Klaipėdos uoste. Vakarų laivų gamyklos grupės įmonė šiemet jau perkrovė 1 mln. tonų krovinių. ...
-
Senojo Nidos švyturio paieškos nustebino netikėtu radiniu
Neringai minint 2024-uoius Švyturių metus, pradėtos senojo Nidos švyturio pamatų vietos paieškos. Pirmoji archeologinių žvalgymų diena nustebino netikėtu, Kuršių nerijai nebūdingu radiniu. ...
-
Berniukų pramoga – kiaušinių mėtymas į langus6
Dėl dviejų berniukų pamėgtos pramogos – mėtyti kiaušinius į namų langus – kenčia pietinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai. Toks nepilnamečių elgesys kartojasi, tad kitą kartą bus kreiptasi ne į kaimynus socialiniuose ...
-
Apie tvarkomą ruožą byloja kelio ženklai, bet darbininkų nematyti: kada darbai bus baigti?3
Klaipėdiečiai pastebėjo ilgą laiką netvarkomą Baltijos prospekte esantį šaligatvio ruožą. Nors apie darbus byloja ir aptverta stop juosta, ir paruoštos trinkelės, bet žmonės darbininkų darbo dienomis nemato. Klaipėdos savivaldybės ...
-
Kvartale – galvosūkis dėl paauglių8
Klaipėdiečiai, gyvenantys Paupių kvartale, užfiksavo suoliukus niokojusius paauglius. Nepilnamečiai pažadėjo, kad padės sutvarkyti, ką pridarę. Tačiau nuo incidento praėjus pusantro mėnesio, niekas nepasikeitė. Dėl to viešai kreiptasi į ...
-
Latvijos čempionate – klaipėdiečių pergalės
Latvijos jaunimo banglenčių sporto čempionate Paviluostoje klaipėdiečiai nuskynė pergalę. Iš viso dalyvavo 23 jaunieji banglentininkai, iš kurių – tik septyni lietuviai, bet beveik visi jie užėmė pirmas vietas. ...
-
Seimo rinkimai įgyja pagreitį1
Likus vos dviem mėnesiams iki Seimo rinkimų, aiškėja, kad ne visos partijos turi pakankamai vienmandatininkų, ketinančių stoti į kovą Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio rinkimų apygardose Klaipėdoje. Be politikos naujokų, čia bandys kandid...
-
M. Skritulskas deklaruoti ryšių su „Rota fortuna“ neplanuoja: nėra priežasties5
Pirmadienį pasirodžius informacijai apie Seimo nario Mindaugo Skritulsko ir Palangos mero Šarūno Vaitkaus nedeklaruotus ryšius su Palangoje apžvalgos ratą valdančia bendrove „Rota fortuna“, M. Skritulskas pirštu beda į ...
-
Vėžaičių šventėje atsinaujinančią energiją įprasmino kultūrinė bendradarbystė
Volmerio dvaro parko slėnyje Oninių šventės vakare lingavo įvairiaspalvė skėčių jūra. Nors be perstojo pliaupęs lietus populiarių ir visoje Lietuvoje žinomų atlikėjų koncerto žiūrovų minią apmažino, tačiau likusiųjų šventin...