Iki šiol stebėdavausi žmonėmis, kurie sugeba išlošti 5 automobilius ar milijonus. Kokia tikimybė, kad gali išlošti 5-ąjį automobilį? Kažkur skaičiuota, jog žaidime „Teleloto“ laimėti daiktinį prizą tikimybė nesiekia 1 procento, ką jau kalbėti apie milijoną. Tad reikia būti tikram laimės kūdikiui.

Su vyru nepraleisdavome progos išbandyti savo sėkmę perkant loterijos bilietus arba naiviai tikėdavome, kad parduotuvėje nusipirkus kokį siūlomą daiktą ir užpildžius anketą galėsime išlošti automobilį, kelionę ar žadėtą prizą. Rezultatas: tik padidėję reklaminių žinučių elektroniniame pašte skaičiai ir nieko daugiau. Atvirai sakant, įtikėjome tuo, kad net ir šioje vietoje puikiai veikia „švogerių“ krašto sistema, kai loterijas laimi tik „savi“.

Visgi, akcijos, žaidimai ir loterijos ir toliau puikiai gyvuoja bei įgauna naujas formas. Socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną skelbiama dešimtys žaidimų. Kai kuriems „Facebook“ nariams dalyvavimas tokiuose žaidimuose yra normalus kasdienis darbas, iš kurio galima užsidirbti pinigų. Sąžiningai atlikus visus akcijos prašomus veiksmus, tikimybė laimėti išlieka labai didelė. Tereikia įdėti šiek tiek pastangų.

Šiandien, kaip baigusi studijas psichologė, būčiau ta, kuri drįsta ginčytis, kokią vertę tokios akcijos sukuria įmonei ar prekės ženklui. Juk dalyvauja tik tie, kurie siekia naudos ir vargu, ar bus kada nors lojalūs. Kiek žmogus praranda laiko, vaikydamasis tokių akcijų ir loterijų? Kam savo laiką leisti tuščioms viltims?

Taigi, tada, kai labiausiai to nesitikėjome, sulaukėme skambučio į duris. Jas atidarius, išvydome prieš mus pastatytą skalbyklę. Kaip, kodėl, už ką? Pasirodo už tai, jog vaikelis gimė Velykų dieną, prekybos centras „Technorama“ mums ją padovanojo nieko neprašiusi nupirkti, įsigyti ar kitaip būti lojaliems. Nežinau, ar čia sutapimas, ar laimėjimo tikimybė buvo kur kas mažesnė, nes per Velykas Klaipėdos regione gimė apie 12 vaikų, o gal mūsų vaikas tikrasis laimės kūdikis? Aišku viena, jog tai pakeitė mūsų požiūrį į daugelį dalykų: loterijas, prekybos centrų požiūrį į pirkėją ir jo lojalumo auginimą. Kai galvojama ne tik apie pelną, bet apie bendruomenės kūrimą ir socialinę atsakomybę, tai savaime grįžta su kaupu.

Taigi, kreipiuosi į tuos, kurie nebeturi vilties, kad jiems kada nors pasiseks loterijoje – tikriausiai ateina laikas, kai sėkmė pati pasibeldžia į duris net neprašyta. Visgi laimėjimas sužadina smalsumą, o gal savo laimę verta išbandyti dar kartą?