Draugiški kaimynai, bet ne vienos šeimos nariai, – šitaip vaizdžiai nusakomi dabartiniai Klaipėdos miesto ir uosto santykiai akivaizdžiai turi neišnaudoto potencialo.

Šią poziciją penktadienį Klaipėdoje vykusioje diskusijoje su valdžios bei verslo atstovais išsakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pristatęs ir galimus situacijos tobulinimo būdus.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtoje diskusijoje „Miestas ir uostas: partneriai ar konkurentai?“ dalyvavo Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, kiti valstybės valdžios, savivaldos bei verslo sektorių atstovai.

V. Grubliauskas pranešime konstatavo, kad uostas yra vienas iš kertinių visos Lietuvos ir esminis Klaipėdos ekonomikos sektorius, kuriantis didžiulę pridėtinę vertę, stiprinantis pozicijas ne tik Baltijos jūros regione ir jau sunkiai išsitenkantis istoriškai jam skirtoje teritorijoje. Tuo metu jo artimiausias kaimynas Klaipėdos miestas, prisidedantis prie uosto veiklos plėtros politiniais bei administraciniais sprendimais, žmogiškaisiais bei infrastruktūros ištekliais, tebegauna neadekvačią savo indėliui grąžą.

Šuo metu Klaipėda yra vienintelis Baltijos uostamiestis, neturintis tiesioginės įtakos uosto, kuris Lietuvoje funkcionuoja kaip valstybės įmonė, valdymo sistemoje. Be kita ko, tai apsunkina teritorijų planavimo ir kitus tarpžinybinius procesus. Išskirtinė Klaipėdos padėtis, anot V. Grubliausko, niekaip neatsispindi valstybės ir miesto biudžetų sandaroje. 

Situaciją siūloma keisti priimant nesyk svarstytą, bet vis dar neįgyvendintą LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimą dėl numatyto dydžio pelno dalies pervedimo Klaipėdos miesto savivaldybei bei LR biudžeto sandaros įstatymo korekcijas dėl surenkamo gyventojų pajamų mokesčio Klaipėdai skiriamos dalies.

Kaip vienas iš galimų sprendimų būdų taip pat siūloma svarstyti galimybė keisti uostą valdančios valstybinės įmonės statusą į akcinę bendrovę, suteikiant Klaipėdos savivaldybei vienos iš akcininkių statusą. V. Grubliausko pastebėjimu, nors šis siūlymas gali pasirodyti netikėtas ir net drastiškas, jis anaiptol nėra originalus: pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijos Liepojoje net 10 proc. uosto surenkamų mokesčių tenka būtent Liepojos savivaldybės reikmėms.

Uostamiesčio mero įsitikinimu, abipusiai vertingą partnerystę, atitinkančią Klaipėdos lūkesčius bei pažangią užsienio valstybių praktiką, galėtų paskatinti nauja miesto ekonominės plėtros strategija, derinanti lyderiaujančių sektorių kuriamą pridėtinę vertę bei žinių ekonomikos principus.

Susisiekimo ministerijai bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) siūloma užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su uostamiesčio savivalda, o logiška ir suprantama jo tąsa galėtų tapti Klaipėdos kaip uostamiesčio interesų atstovavimas Vyriausybėje.

V. Grubliausko teigimu, visa tai palengvintų miesto bei uosto strategijų, kurios šiandien tebėra skirtingos, derinimą ir paskatintų kompleksišką požiūrį į viso Vakarų Lietuvos regiono vystymąsi, kuriam nauja miesto ir uosto santykių pakopa suteiktų vertingų perspektyvų.

„Reikalas išjudėjo iš mirties taško, tad norisi tikėti, kad jis įgaus reikiamą pagreitį bei palaikymą“, – sakė miesto vadovas.