Klaipėdos savivaldybės užsakymu dar prieš trejus metus buvo parengta kapinių plėtros galimybių studija.

Jos rengėjai – bendrovė "Urbanistika" – tada konstatavo, kad Lėbartų kapinėse esamų plotų naujoms kapavietėms užteks tik iki 2022 m.

Šių kapinių plėtra negalima, nes Lėbartų kapinės ir taip dabar užima apie 60 ha plotą, tai yra gerokai didesnį, nei numato teisės aktai.

Studijos rengėjai nurodė, kad geriausia vieta naujoms kapinėms kurti būtų Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, prie Sarčių kaimo.

Tačiau savo nepasitenkinimą dėl to išreiškė ne tik vietos bendruomenė, tam nepritarė ir Klaipėdos rajono taryba.

10 – tiek procentų velionių kremuojama.

"Dėl tam tikrų politinių aplinkybių, viešosios komunikacijos diskusijų su bendruomenės ir savivaldybėmis trūkumo ta parengtoji galimybių studija nebuvo priimta. Todėl mūsų tikslas yra ją papildyti nauju socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu aspektais, ieškant tinkamiausio varianto kapinėms Klaipėdos rajono arba Kretingos rajono teritorijoje", – teigė prieš kelias savaites šios studijos papildymo konkursą laimėjusios įmonės "Bauland" vadovas Donatas Baltrušaitis.

Tiek Klaipėdos rajono, tiek ir Kretingos rajono plėtros dokumentuose yra užfiksuota, kad kapinių plėtra jų teritorijose įmanoma, bet tam reikalinga galimybių studija, tiesa, pastaroji neįtiko, todėl reikalingas jos papildymas.

Tai turėtų būti padaryta per devynis mėnesius.

D.Baltrušaitis patvirtino, kad jokie sprendimai be vietos bendruomenių ir tų savivaldybių atstovų tikrai nebus priimti.

Naująjį konkursą laimėjusios architektų ir urbanistų komandos tikslas yra rasti 40 ha sklypą, kuris tiktų Klaipėdos miesto kapinių plėtrai.

Uostamiesčio kapinių teritorinės plėtros poreikis 2022–2050 m. būtų 93 ha.

Pastaruoju metu stebimi laidojimo tradicijų pokyčiai leidžia tikėtis, kad ateityje kapinių plėtrai reikalingų teritorijų poreikis gali būti mažesnis.

Tačiau kremuojamų palaikų dalis mūsų šalyje dar palyginti nedidelė – apie 10 proc., kaimyninėje Latvijoje – apie 15 proc.