- "Klaipėdos" inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kelerius metus Norvegijos sostinė Oslas paskelbė apie planus nuo 2019-ųjų neleisti įvažiuoti automobiliais į miesto centą, o dar po kiek laiko paviešino ir kitą ambicingą tikslą – 2025 m. čia bus uždrausta pardavinėti automobilius su benzininiais ar dyzeliniais varikliais.
Atsikratyti automobilių siekia ne tik didieji pasaulio miestai – apie tokius planus vis dažniau prabyla ir Klaipėda.
Oro taršos mažinimo klausimu kol kas daugiausia nuveikė tokie miestai, kaip Oslas, Madridas, Hamburgas, Kopenhaga, Paryžius, Londonas, Briuselis. Madride šiuo metu rengiami projektai, 24 judriausias šio miesto gatves paversiančias patogesnėmis judėti pėsčiomis ar dviračiais nei automobiliais. Taip per artimiausią dešimtmetį Madride tikimasi sumažinti automobilių.
Šis projektas vadinamas "Žaliuoju tinklu", o jo tikslas, kad kuo daugiau miesto vietų būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis ar važiuojant dviračiu. Iki 2035-ųjų "Žaliasis tinklas" turėtų būti aprėpęs jau apie 40 proc. miesto.
Nuo Madrido neatsilieka ir Kopenhaga. Bent pusė jos gyventojų tvirtina į darbą riedantys dviračiu. Tokius rezultatus miestui pavyko pasiekti dar 1960-aisiais, pradėjus diegti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus. Dauguma Briuselio centrinių gatvių irgi yra skirtos vien tik pėstiesiems. Dėl to Europos sostinė yra antra pagal zonų tik pėstiesiems skaičių Europoje po Kopenhagos.
Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, nors kur kas lėčiau, šia linkme juda ir Klaipėda. Kadangi ES vykdo taršos mažinimo politiką, tam tikrus įsipareigojimų turi ir Lietuva.
"Didžiuosiuose miestuose, taip pat ir Klaipėdoje, iki 2030-ųjų aplinkos oro tarša, kurią sukelia transportas, turi būti sumažinta iki 50 proc. Miestų centruose apskritai siekiama nulinės emisijos. Todėl šiuo tikslu Europos miestai rengia Darnaus judumo planus ir kelia sau uždavinius. Tokios valstybės kaip Norvegija ar Danija tikisi tai padaryti anksčiau, iki 2025-ųjų metų uždrausdamos vidaus degimo variklius arba iškastiniu kuru varomas transporto priemones. Taip pat neįsileisdamos į rinką minėtų automobilių. Analogiškų priemonių imasi Hamburgas, Paryžius. Lietuvos savivaldybės tokių instrumentų neturi. Pas mus savivaldos teisė apskritai labai menka", – įsitikinęs A.Šulcas.
Vis dėlto Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos įvairios priemonės ir sprendimai, pagerinsiantys susisiekimo infrastruktūrą, padėsiantys spręsti transporto spūsčių ir taršos problemas. Tai padaryti planuojama iki 2030-ųjų.
"Prieš trejetą savaičių gavome pritarimą iš Susisiekimo ministerijos, patvirtinus miesto tarybai, pradėsime jį įgyvendinti. Plane numatomi būdai, kaip mes mažinsime taršą mieste", – sakė A.Šulcas.
Ne tik Darnaus judumo, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiame plėtros plane numatyta tapti aplinkai nekenksmingu, žaliuoju miestu, vykdyti prevencines aplinkosaugos priemones, siekiant neviršyti leistinų oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD10) normatyvų.
Klaipėdos vicemero teigimu, reikėtų nepamiršti, kad labiausiai aplinkos orą teršia ne tik gyventojų automobiliai ar viešasis transportas.
"Svarbu suvokti ir tai, kad didžiausias kiekis teršalų sklinda iš lėktuvų ir laivų, ir tik po to eina geležinkelis, sunkusis transportas. Į Klaipėdos uostą kasdien įplaukia laivai, jiems taikomi kur kas mažesni taršos reikalavimai. Išties esame nepavydėtinoje situacijoje. Mūsų Darnaus judumo plane numatyti tam tikri koridoriai ir zonos, kuriuose ateityje neliks taršaus transporto. Taip pat užsibrėžta plėtoti bevariklį transportą. Šis planas buvo plačiai aptarinėjamas bendruomenėje ir derinamas su įvairiomis institucijomis", – pasakojo A.Šulcas.
Anot pašnekovo, civilizacija vystosi pašėlusiu greičiu, ir tai, kas vakar atrodė naujovė, šiandien – savaime suprantamas dalykas. Todėl būtų naivu nepritarti toms ekologinėms idėjoms, apie kurias šiandien taip garsiai kalba Skandinavijos šalys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užfiksavo kuriozinę situaciją: nesugebėjęs įsukti į stovėjimo vietą vairuotojas apibraižė mašinas11
Kuriozinė istorija nutiko Dragūnų kvartale – niekaip nesugebėjęs į stovėjimo vietą savuoju automobiliu įsukti vairuotojas apibraižė kitas mašinas ir galų gale išvažiavo ieškoti platesnių zonų. ...
-
Neeilinis iššūkis – maratoną sieks nubėgti avėdamas klumpes5
Spalio 19 dieną Kuršių nerijoje bus surengtas vienas gražiausių bei populiariausių bėgimo renginių Lietuvoje – „Trail Kuršių Nerija”. Šis bėgimas gamtos takais kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ne tik i&scar...
-
Europinių fondų gausybės ragas2
Iš regionams skiriamų europinių lėšų Klaipėdos savivaldybei numatyta 75 mln. eurų. Nors kai kurių savivaldybių vadovai skundžiasi, kad dėl griežto centralizuoto ministerijų reglamentavimo šiuos pinigus bus sudėtinga panaudoti,...
-
Tikrinti kuprinių – su šunimis5
Šiemet, kaip ir ankstesniais mokslo metais, ketinama imtis įvairių priemonių, kad narkotikai nepasiektų ne tik mokyklų, bet ir vaikų pakeliui į pamokas. ...
-
Privačių namų kvartale – batų vagis5
Šalia uostamiesčio įsikūrusioje Kalotėje privačių namų savininkai gūžčioja pečiais. Po nakties tai viename, tai kitame kieme dingsta prie durų palikti batai. ...
-
S. Nėris vis kursto aistras23
Iki apklausos pabaigos dėl S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje likus 12 dienų, savo sprendimą pateikė pusseptinto šimto klaipėdiečių. Dažniausia nuomonė išreiškiama elektroniniu būdu, gyvai balsavo vos keli miesti...
-
Klaipėdos sveikatos biure – nauja vadovė6
Klaipėdos sveikatos biuras turi naują vadovę – Martą Seminavičienę. Naujoji biuro direktorė Mykolo Romerio universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro laipsnį, turi vadovaujamo darbo patirties – dirbo Užimtumo tarnyboj...
-
Palangos meras kviečia geriausius šalies architektus palikti žymę Lietuvos jūrinėje istorijoje6
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kviečia geriausius šalies architektus dalyvauti Buriavimo mokyklos projektavimo konkurse bei taip įsiamžinti Šventosios uosto atgimimo istorijoje. ...
-
Kretingoje oficialiai atvertas rekonstruotas Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštynas
Pirmadienį Kretingoje oficialiai atvertas rekonstruotas Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštynas. ...
-
Palanga dar nesiruošia atsisveikinti: vasaros poilsiautojus keičia kiti4
Prasidėjus rudeniui vasaros kurortininkus Palangoje keičia kiti – vyresni žmonės ir šeimos su mažais vaikais. Kai kam tik rudenį prasideda atostogos. Poilsiautojai džiaugiasi, kad dėl puikių orų, atrodo, jog vasara vis dar nesibaigia. ...