- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Mokslas: archeologė M.Urbonaitė-Ubė neišvaizdžiuose radiniuose mato atsaką į praeities mįsles.
Arčiausiai jūros esantis ir vėliausiai atrastas Kukuliškių piliakalnis jį tyrinėjančiai archeologei Miglei Urbonaitei-Ubei atskleidžia vis naujų paslapčių. Aiškėja, kad čia gyvenę žmonės pirmieji visoje rytų Baltijos pakrantėje ėmė auginti lęšius, pupas ir žirnius.
Pastarojo meto kasinėjimai praskleidė ir daugiau žinių apie pajūryje prieš 2,5 tūkst. metų gyvenusius žmones.
Gyvenvietės ant piliakalnio klestėjimo laikas mokslininkų vadinamas vėlyvuoju bronzos amžiumi. Jau nustatyta, kad Kukulišlių bendruomenė pajūryje gyveno 887–406 metais prieš mūsų erą.
Kasinėjimų duomenys leidžia teigti, kad vienu metu ją sudarė iki 30 žmonių, o jų gyvenama teritorija apėmė maždaug hektaro plotą.
M.Urbonaitė-Ubė spėja, kad būtent šioje vietoje žmonės įsikūrė todėl, kad ji buvo apsaugota iš vienos pusės gilios griovos, o iš kitos ją skalavo Baltijos jūra. Dabar kadaise buvusios griovos beveik nebepastebime, ji užnešta smėliu.
Ar šiuos žmones galima vadinti baltų protėviais, neaišku, mat gentinė bendruomenė mūsų regione susiformavo tik maždaug po tūkstančio metų.
Mokslininkė įsitikinusi, kad bendruomenė buvo sėsli, čia augino avis, ožkas, kiaules, augino miežius, kviečius, soras.
Radiniai liudija, kad žmonės čia bene pirmieji Rytų Baltijos regione pradėjo auginti ankštines kultūras. Kadangi šiems augalams reikia ypatingo tręšimo, sėjos ir laukų pastovumo, jų auginimas byloja apie bendruomenės progresyvumą.
Kukulišikių gyventojai prieš daugiau nei du tūkstantmečius savo maisto racioną įvairindavo avietėmis, laukiniais obuoliais, lazdyno riešutais, sumedžiotų briedžių bei elnių mėsa.
Šių žmonių būsto konstrukcija buvo paprasta, namuose kūrenta atvira ugnis, teikusi šilumą ir galimybę pasigaminti šilto maisto.
Dalį gyvenvietės juosė medinė tvora.
Vertingiausi tuo metu buvo bronzos gaminiai, šio metalo žmonės atsigabendavo iš iš centrinės arba net pietų Europos.
Nors bronzos dirbinių Kukuliškių piliakalnio apylinkėse neaptikta, mokslininkė teigia, kad bendruomenės gyventojai mokėjo lydyti bronzą, apie tai byloja 2017 m. aptiktas tiglio fragmentas. Bronzą žmonės labai vertino ir brangino, todėl jos bet kur nemėtė.
Kasinėjimų metu rasta per 60 neapdirbtų gintaro gabalų, galbūt gintarai buvo mainų objektas įsigyjant bronzą.
Ne pirmus metus Kukuliškių piliakalnį kasinėjanti M.Urbonaitė-Ubė tikisi, kad kiekvieni tyrinėjimų metai suteiks besidomintiems šios vietos praeitimi vis daugiau žinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kauno kalėdinės eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos kari...
-
L. Kasčiūnas ir R. Umerovas ...
-
Avarija Tunelio gatvėje...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Akcija, skirta apginti už Ukr...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykusKlaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietąBaigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviaiĮ gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarbaŽvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienasKruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiškaSinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektrosVakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...