- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdoje bus atgaivintas senasis kariljonas, kurį planuojama sumontuoti buvusiame dujų fabrike įrengtame muziejuje. Tam vakarykščiame tarybos posėdyje beveik vienbalsiai pritarė miesto politikai, nors šiuo klausimu kitokią nuomonę pareiškęs kariljonininkas Kęstutis Kačinskas sukėlė tam tikrų abejonių dėl kariljono panaudojimo planų.
Pateikė miestui pasiūlymą
Klaipėdos savivaldybė gavo viešosios įstaigos fondo „Augustus“ prašymą leisti neatlygintinai naudoti miestui priklausančius 40 varinių varpų.
Fondo atstovai nurodė, kad šie varpai galėtų būti įrengti jų valdomoje senojo Klaipėdos dujų fabriko didžiojoje dujų saugykloje Liepų g. 47.
Šioje vietoje būtų sukurta ir įrengta erdvė, kurioje būtų įrengiamas stacionarus kariljonas.
Šiame pastate vyktų garso ir vaizdo menų parodos, meninės akcijos, ekspozicijos bei edukacijos.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vakarykščiame tarybos posėdyje Klaipėdos politikams buvo siūloma priimti sprendimą 20 metų (maksimalus įstatymo leidžiamas terminas) senuosius kariljono varpus su priedais valdyti ir naudoti patikėjimo teise perduoti fondui „Augustus“.
Sprendimui įgyvendinti miesto biudžeto lėšų neprireiks.
Pavogti ir padovanoti
Šitie kariljono varpai, dar vadinami Peterio Šilingo kariljonu, 2006 m. pakeitus juos naujais senojo pašto pastate, buvo padėti į Klaipėdos universiteto saugyklas ir nenaudojami.
Šeši mažieji varpai per tą laiką buvo pavogti.
Būsime pirmas toks unikalus miestas, kuris turės du kariljonus.
Vyko ikiteisminis tyrimas, bet nusikaltimo pėdsakų aptikti nepavyko.
Dar trys didieji varpai yra miesto viešosiose erdvėse.
Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, kad fondui bus perduoti ir šitie kariljono varpai, kurie nuo 2016 m. puošia viešąsias miesto erdves Karlskronos aikštėje, Tiltų bei Turgaus gatvėse.
Jų ten nebeliks, jie irgi bus naudojami kariljonui, dar du varpai padovanoti Šilutės ir Šilalės savivaldybėms.
Prarastuosius trūkstamus varpus fondo „Augustus“ atstovai ketina užsakyti išlieti iš naujo toje pačioje gamykloje Vokietijoje.
Siūlė alternatyvų sprendimą
Planus buvusiame dujų fabrike įrengti senąjį kariljoną kritiškai vertina Klaipėdos kariljonininkas K. Kačinskas, mieste kariljonu grojantis beveik 40 metų.
Pasisakęs tarybos posėdžio pradžioje, jis, kaip pats teigė, pateikė keletą profesionalių pastebėjimų dėl vadinamojo P. Šilingo kariljono.
„Pirmiausia, perduodami varpai nėra variniai, kaip parašyta dokumentuose. Tai yra alavo, vario ir švino lydinys, kuris liaudyje vadinamas bronza. Antra, senojo kariljono komplektą sudarė 48 varpai. Patys didieji penki iš jų buvo perduoti ar padovanoti įvairioms institucijoms Klaipėdoje, Šilutės ir Šilalės rajonuose. Dar penki buvo pavogti iš Klaipėdos universiteto sandėlio. Atmetus šias netektis, iš likusių varpų galima atstatyti nedidelį kariljoną“, – Klaipėdos tarybos posėdyje kalbėjo K. Kačinskas.
Kariljonininkas įsitikinęs, jog vizija įrengti kariljoną buvusio dujų fabriko bokšte, nepaisant visų gerų norų, yra nereali dėl techninių ir akustinių galimybių.
Arvydas Vaitkus. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
„Netinkama bokšto vieta sankryžoje, be to, pats bokštas yra per žemas. Kaip žinome, kariljonas yra klausomas lauke. Bokšte esamų langų jokiu būdu nepakanka, kad garsas išeitų į lauką“, – dėstė K. Kačinskas, pateikęs savo siūlymą.
Anot jo, reikėtų įrengti vežiojamą kariljoną. Tokie yra įvairių švenčių, festivalių puošmena Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Ispanijoje.
„Turint pagrindinį kariljono komponentą, tai yra varpus, suderintus vienas su kitu, projekto įgyvendinimo išlaidos yra mažiau nei kuklios. Dar prieš du dešimtmečius šita idėja buvo iškelta ir pateikta miesto tarybos nariams, tačiau nesulaukė dėmesio. Tuomet sąmata buvo 30 tūkst. litų. Tam tereikėjo nenaujos platformos, ant kurios tą konstrukciją sukabintume. Ir bet koks sunkvežimis galėtų ją vežioti. Taigi atsirastų galimybė turėti tokį kariljoną ir vežioti jį po įvairias šventes ne tik Klaipėdoje, bet ir kitur, ir už tai gauti pinigų“, – kalbėjo K. Kačinskas.
Šis projektas, anot kariljonininko, atsipirktų per trejus metus. Panašus kariljonas iš Lenkijos buvo atvežtas į Klaipėdą prieš 8 metus, tuomet jo nuoma trims dienoms kainavo apie 15 tūkst. eurų.
Pasak E. Simokaičio, klausimas dėl mobilaus kariljono ne kartą buvo svarstytas anksčiau ir nuspręsta, kad miestui nėra tikslinga jį turėti.
Nusprendė varpų likimą
Tarybos posėdyje pasisakęs viešosios įstaigos fondo „Augustus“ vadovas Arvydas Urbis teigė, kad dėl galimybės kariljoną įrengti dujų fabriko bokšte jis kalbėjosi su kitu Klaipėdos kariljonininku Stanislovu Žilevičiumi, kurio nuomone, šiam instrumentui tai būtų gera vieta.
Esą kalbėta ir su kitais muzikos ekspertais, kurių manymu, kariljoną, kuriuo būtų galima groti, įrengti dujų fabriko bokšte yra įmanoma.
A. Urbis teigė, jog yra pasiryžę kviesti ir nepriklausomus ekspertus, kurie patvirtintų ar paneigtų, kad kariljonui tinkamas ar netinkamas dujų fabriko bokštas.
„Kalbant apie eksponavimą, šiandien galime klausytis pašto bokšte esančio kariljono garsų, bet jo pamatyti negalime. O mes norime sudaryti galimybę klaipėdiečiams ir miesto svečiams ne tik išgirsti varpų skambėjimą, bet ir juos matyti“, – paaiškino A. Urbis.
Pasak jo, vien trūkstamų varpų atstatymui reikia 70 tūkst. eurų, projektavimui – dar 20 tūkst. eurų.
Po visų techninių sprendimų pirmasis koncertas galėtų būti surengtas tik po dvejų trejų metų.
Kviesdamas politikus priimti sprendimą dėl kariljono, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kalbėjo: „Prieš porą savaičių susitikau su maestro Giedriumi Kuprevičiumi ir paklausiau jo nuomonės dėl antrojo kariljono įrengimo. Jis atsakė, kad būsime pirmas toks unikalus miestas, kuris turės du kariljonus, ir tai, kad tuos varpus galėsime demonstruoti, yra labai pagirtina.“
Vakar politikai beveik vienbalsiai (27 balsavo už ir vienas susilaikė) pritarė 20 metų patikėjimo teise senojo kariljono varpus perduoti fondui „Augustus“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Kaip žiemos sezonu tinkamai pasirūpinti vandens skaitikliais?
Prasidėjus šaltajam periodui, „Klaipėdos vanduo“ primena gyventojams apie būtinybę pasirūpinti geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimu. Atsakinga vamzdynų ir skaitiklių priežiūra padės išvengti ne tik nepatogum...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...