- Kristina Lenkaitytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kančia išsižadėti tėvynės neprivertė
„Esame čia, kad nulenktume galvas prieš tuos, kurie grįžo su lietuviška šneka, su Dievu širdy, su artimo meile“, – minėjimą, skirtą Gedulo ir vilties dienai, vakar uostamiestyje pradėjo kunigas Saulius Stumbra, retoriškai klausdamas, ar vis dar mokame vertinti savo žemę, kalbą ir artimą, ar būdami kartu nesijaučiame vienas kitam svetimi.
Vienos skaudžiausių istorijos datų paminėjimas uostamiestyje tradiciškai buvo pradėtas iškilminga eisena nuo Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinės Liepų gatvėje iki Tautos kančios memorialo. Joje dalyvavo ne tik buvę tremtiniai ir jų artimieji, bet ir kariai bei skaudiems žmonių išgyvenimams neabejingi tautiečiai.
„Tikiuosi, kad tautiečių kaulai ir kauleliai, išbarstyti GULAG'o platybėse, kada nors ras vietą tėvų žemėje“, – vylėsi miesto meras Vytautas Grubliauskas, pažymėdamas, jog kiekvienais metais likusių gyvų mūsų istorijos liudininkų lieka vis mažiau.
Politinių kalinių ir tremtinių Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vytautas Mickus, neslėpdamas susijaudinimo, trumpai apžvelgė tremties etapą, leisdamas bent mintimis nuklysti į aukų išgyvenimus.
Praėjus 72 metams po skaudaus Lietuvos istorijos etapo, okupacijos sužalotos širdys rodo pavyzdį, koks stiprus, nepalaužiamas ir ištikimas savo kraštui privalo būti žmogus.
Viena jų – Benigna Dirginčiūtė-Klodienė, anuomet septynerių metų mergaitė, buvo ištremta kartu su visa šešių asmenų šeima. Skaudūs prisiminimai ją nuneša į tuos laikus, kai paskutinį kartą matė savo tėvą, o maistas buvo didžiausia vertybė. "Dabar gyvename tikrai gerai, o skundžiamės labiau nei tuomet", – buvusi tremtinė pripažįsta, kad vienintelis noras tuokart buvo, kuo greičiau sugrįžti į šalį, kurią dabartinės kartos lengva ranka palieka.
Šiandien šalis mini Okupacijos ir gedulo dieną, kurią prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų žmonių trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir tolimosios Šiaurės teritorijas Sovietų Sąjungoje aukos. 1941 metais birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta daugiau nei 18 ūkst., o per visą stalinizmo laikotarpį – daugiau nei 132 tūkst. žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniuje nukrito lėktuvas...
-
Europos krepšinio čempionato...
-
Trenerio Romualdo Lavrinaviči...
-
„Žalgirio“ arenoje nugria...
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kauno kalėdinės eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos kari...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykusKlaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietąBaigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviaiĮ gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarbaŽvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienasKruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiškaSinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...