Kiniškas išmes?

Miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius buvo skaičiavęs, kad uostamiestyje veikė 222 kameros. Net 208 iš jų yra pagamintos Kinijoje.

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, nebegalima įsigyti priežiūros ir palaikymo paslaugų techninei ir programinei įrangai, įsigytai iš valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, gamintojai ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais.

Vienu ypu visų kamerų uostamiestyje neįmanoma pakeisti, tai kainuotų apie 800 tūkst. eurų, tad nuspręsta įrangą keisti etapais.

Artimiausiu metu numatyta įsigyti per 50 kamerų.

„Kaina yra preliminari, konkurso metu ji gali keistis“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus patarėjas Marius Poimanskis.

Estakadai – 42 „akys“

Miesto biudžeto pinigais tenka pirkti nepigią įrangą pagal įgyvendinto objekto projektuotojų numatytas sąlygas.

Pavyzdžiui, Rūko gatvėje esančią vaikų žaidimų aikštelę stebi net 11 vaizdo stebėjimo kamerų. Taip buvo numatyta projekte.

Ne aš projektavau, negaliu pasakyti kodėl.

Tačiau atsitikus nelaimei, pavyzdžiui, aikštelėje nuo smurtautojo nukentėjus vaikui, nusikaltėlio pareigūnams nepavyktų susekti – kameros šiame rajone veiks tik ties žaidimų aikštele, periferijoje aplinka nėra stebima.

„Jei pagrobtų vaiką, niekas nesužinotų, kokia kryptimi pasuko nusikaltėlis. Kameros, spėju, labiau įrangos saugojimui, o ne vaikų saugumui. Logikos čia mažai“, – nuomonę išsakė M. Poimanskis.

Projektuotojai numatė net 42 kameras Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankirtoje pastačius estakadą.

„Ne aš projektavau, negaliu pasakyti kodėl. Kaip suprantu, tiek kamerų reikia dėl požeminės perėjos, nes ją stebėti sunku, daug posūkių, ten nėra vaizdo aprėpties. Tačiau saugumo turėtų priduoti, juk tokias vietas benamiai mėgsta“, – paaiškino M. Poimanskis.

Reikalingos prevencijai

Kamerų prašoma net prie atliekų konteinerių, esą jos drausmins pažeidėjus.

„Kamera – tik dėl prevencijos. Bet pėsčiomis atėjusio pažeidėjo kamera neatpažins, jei žmogus nėra žinomas policijai“, – pastebėjo M. Poimanskis.

Tai, kad vaizdo kameros ne visada saugo nuo vandalų, byloja Dangės upės skvero patirtis. Vandalai čia siautėja nuolat, nors čia veikia net kelios aplinką stebinčios kameros.

Paaiškėjo, kad išlaidos kamerų įsigijimu nesibaigia. Vienos priežiūrai kas mėnesį rangovui tenka mokėti po 70 eurų.

Teks sukti galvas ir dėl apsauginių rėmelių naujoms kameroms, kad vandalai jų nesudaužytų.