Jūrų piratai vėl siautėja

Somalio pakrantėse piratavimas sumažėjo po to, kai aktyvių veiksmų ėmėsi tarptautinės organizacijos ir šalių karinės pajėgos. Tačiau jūros plėšikų siautėjimas stipriai išaugo kituose regionuose. Keičiasi ir piratų nusikalstamos veiklos pobūdis, dabar jie ne tik reikalauja išpirkos už įkaitus, bet ėmėsi ir kitų nusikaltimų.


 

Somalio pakrantėse piratavimas sumažėjo po to, kai aktyvių veiksmų ėmėsi tarptautinės organizacijos ir šalių karinės pajėgos. Tačiau jūros plėšikų siautėjimas stipriai išaugo kituose regionuose. Keičiasi ir piratų nusikalstamos veiklos pobūdis, dabar jie ne tik reikalauja išpirkos už įkaitus, bet ėmėsi ir kitų nusikaltimų.

Mįslingas išgelbėjimas

2009–2010-ieji buvo vieni labiausiai jaudinančių metų šalies jūrininkams. Per šį laikotarpį net du tos pačios Lietuvos kompanijos laivai patyrė jūrų piratų išpuolius, kai į nelaisvę buvo paimti įgulų nariai.

2009 m. rugpjūčio 3 d. "Limarko" laivininkystės kompanijai priklausantis laivas "Saturnas", plaukęs su Lietuvos vėliava, Escravos reide (Nigerija) buvo užpultas ginkluotų užpuolikų.

Įkaitais paimti 5 iš 14-os jūrininkų, Lietuvos piliečių, ir išgabenti greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.

Šaldytas žuvis gabenęs laivas buvo užpultas naktį, jis stovėjo inkaravietėje ir laukė iškrovos rytą.

Automatiniais ginklais ginkluoti žmonės priplaukė valtimi. Jie nesikėsino į jokį turtą laive, pagrobė penkis žmones, kurie tuo metu budėjo, ir išplaukė.

Tai buvo pirmas atvejis, kai Lietuvai teko savarankiškai gelbėti į piratų nelaisvę patekusius savo piliečius. Visi jie sėkmingai grįžo į Lietuvą po dešimt dienų trukusios keistos dramos Afrikoje.

Iki šiol kruopščiai slepiama, kas, kaip ir kokia kaina išvadavo įkalintus vyrus.

Tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikino, kad už jūrininkų laisvę šalies Vyriausybės atstovai nemokėjo pinigų juos pagrobusiems piratams.

Sumokėjo milijonus

Už kitą klaipėdietį, taip pat jūrų piratų įkaitą Pavelą Galijevskį, kuris į nusikaltėlių nagus pakliuvo kartu su Norvegijos kompanijai "Salhus Shippiing AS" priklausančio tanklaivio "Bow Asir" 27 narių įgula, išpirka vis dėlto buvo sumokėta.

Tai padarė laivo savininkas.

Kai minėtas tanklaivis plaukė iš Persijos įlankos į Keniją, jį atakavo 16 ar 18 automatais ginkluotų piratų. Teigiama, kad piratai prie nusižiūrėto laivo priplaukė dviem mažais laivais.

Po kelių valandų laivo šeimininkai gavo elektroninį laišką, kad laivas kontroliuojamas piratų.

Išpuolis buvo surengtas 2009 m. kovo 27 d. maždaug 300 jūrmylių nuo Somalio krantų. Paryčiais prie laivo sparčiai priartėjo keli motoriniai kateriai su vyrais.

Pagrasinę ginklais, piratai išsitraukė kablius, aliuminio kopėčias ir kaip beždžionės bortais užsikabarojo į denį. Nusigavę į vairinę perėmė laivo valdymą.

Įgulos liudijimu, jokio smurto nesigriebė, kajučių nesiaubė, tačiau kai kurie asmeniniai daiktai dingo.

Kapitonas spėjo pranešti apie nelaimę laivo "Bow Asir" savininkams, perdavė nelaimės šaukinį, tačiau jokios pagalbos nesulaukė.

Piratai laivą ir įgulą paleido po trijų savaičių, kai gavo iš laivo savininkų 2,4 milijono JAV dolerių išpirką.

Tarptautinės bendruomenės pastangos sutramdyti Afrikos pakrantėse siautėjančius piratus ilgai buvo bevaisės.

Vien 2008 m. piratams sumokėta 60–80 mln. JAV dolerių išpirkų.

Po incidento – tylos siena

Nepraėjus nė metams po išpuolio prieš "Saturną", piratai nusitaikė prieš dar vieną "Limarko" laivą "Argo" ir pagrobė jo kapitoną klaipėdietį Dmitrijų Baškirovą.

Tačiau ir tą kartą po jo išlaisvinimo tiek Lietuvos valdžia, tiek kompanijos vadovybė paneigė, kad už išlaisvinimą buvo sumokėta išpirka.

2010 m. gegužės 17-osios naktį apie 2 val. Lietuvos laiku Kamerūne, Gvinėjos įlankos pakrantėje įsikūrusio Doualos uosto reide užpultas refrižeratorius "Argo".

Laivo budėtojas tada pastebėjo besiartinančias dvi valtis su motoriniais varikliais ir paskelbė pavojų.

Į "Argo", plaukiojusio su Lietuvos vėliava, denį užlipę ginkluoti asmenys per keliolika minučių išlaužė antstato duris, išplėšė seifą ir paėmė į nelaisvę laivo kapitoną D.Baškirovą, jį motorine valtimi išgabeno nežinoma kryptimi.

Po šio dramatiško incidento praėjo lygiai penkeri metai. Tačiau apie tą "nuotykį" pagrobtasis kapitonas lig šiol nekalba.

Tylos siena atsitvėrė ir jo tėvas Vasilijus Baškirovas, pats 44 metus dirbęs laivo kapitonu.

"O ką čia kalbėti, ar yra kuo girtis? Jis ir man nieko apie tai nepasakojo. Turbūt nenorėjo mūsų liūdinti. Žinote, aš ir pats nieko nepasakočiau, jei man taip būtų nutikę. Aš plaukiojau po visą pasaulį tiek metų, tačiau su piratais nesusidūriau, nors jų jūrose buvo visais laikais", – dienraščiui pasakojo V.Baškirovas.

Patyrusio jūrininko įsitikinimu, kažkam yra naudingas tas piratų siautėjimas. Yra nusikaltimo organizatoriai, vykdytojai ir tarpininkai. Pajamos – milžiniškos ir beveik nieko nereikia dirbti.

"Anksčiau už piratavimą grėsė mirties bausmė, piratus kardavo ant laivo rėjos. Dabar viskas pasikeitė. Kodėl tapome nuolaidūs jūrų nusikaltėliams? Jiems turi būti suduotas atkirtis, tik tada viskas pasibaigs", – įsitikinęs V.Baškirovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

chi chi

chi chi portretas
taigi užtai sumažėjo kad i Italija daug pabego.Kitais metais bus pas mus pagal kvotą iš ES:DDD)Nenustebčiau jei atsirastu piratu gaujos..

Klaipėdietė

Klaipėdietė portretas
Užsienio šalys kurių laivynai plaukioja prie Afrikos krantų (nes tai rizikingos zonos) moka jūreiviams gerus priedus. Mūsų jūreiviai to nenusipelnė, atsakymas banalus ,,nenorit neplaukit, jūsų niekas nevaro,,

Gugis

Gugis portretas
Zaidzia su tais piratais, istaskytu smegenis-pasibaigtu visi piratavimai. Tuos puslaukinius senai laikas statyti i vieta.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    1
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
Daugiau straipsnių