Tarp jėgainių draus žvejybą

Aplink vėjo jėgainių parkus turės būti pastatyti jūriniai navigacijos ženklai. Jie į parkų rajonus draustų įplaukti civiliniams laivams.

Įprastai kokie nors laivybos ribojimai gali būti tvirtinami ir susisiekimo ministro nustatytomis taisyklėmis. Dėl jūros vėjo jėgainių parko rengiamasi priimti specialų Vyriausybės nutarimą. Šiuo metu parengtas jo projektas, kuris derinamas su įvairiomis žinybomis.

Susisiekimo ministerija reguliuoja tik prekinę ir pramoginę laivybą, o vėjo jėgainių parkų teritorijoje bus uždrausta ir verslinė žvejyba.

Tose vietose, kur rengiamasi statyti vėjo jėgainių parkus, verslinės žvejybos barų nebuvo. Per tas teritorijas žvejų laivai praplaukdavo tik tempdami tralinius tinklus. Tokia žvejyba ateityje vėjo jėgainių parko rajonuose bus draudžiama.

Dėl naujų draudimų, ypač dėl žvejybos, žvejai vėjo jėgainių parkų teritorijas jau pakrikštijo galimais naujais draustiniais, nes tik draustiniuose Lietuvoje iš esmės yra draudžiama bet kokia žvejyba.

Orlaivių neskraidymo zonos

Ateityje virš vėjo jėgainių parkų bus nustatyti ir specialūs oro erdvės draudimai.

Į vėjo jėgainių parkų zoną bus draudžiami ir bepiločių orlaivių skrydžiai.

Vėjo jėgainių parkų jūroje teritorijos iš esmės bus prilygintos ornitologinių draustinių, svarbių nacionalinių objektų, ypatingos svarbos infrastruktūrinių objektų teritorijoms, kur bepiločių orlaivių skrydžiai yra nepageidaujami.

Manoma, kad bepiločiams orlaiviams bus draudžiama skraidyti ir virš švietimo, mokslo, ugdymo, gydymo ir slaugos įstaigų, valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų, diplomatinių ir konsulinių įstaigų, specialių tarptautinės teisės objektų.

Pagal oro erdvės draudimų specifiką, jūros vėjo jėgainių parkai prilyginami ne tik draustiniams, bet ir specialią paskirtį turinčioms teritorijoms. Ateityje tokių teritorijų Lietuvoje gali tik daugėti.

Vėjo jėgainių parkų pasirinkimo perspektyva Lietuvos teritoriniuose vandenyse buvo palyginti nesudėtinga, nes mūsų šalies jūros pakrantė, o tiksliau teritoriniai vandenys yra mažai užstatyti.

Prie specialių bepiločių orlaivių neskraidymo zonų gali būti priskirti įvairūs kariniai objektai. Iš orlaivių gali būti draudžiama fotografuoti ir jūrinius objektus, ypač atskirus krovos terminalus. Jau seniau buvo teigiama, kad konkurentai iš Latvijos neva atvykstantys į Klaipėdos uostą ir dronais filmuojantys atskirus krovos terminalus, kad suvoktų, kodėl Klaipėdos uosto krova esanti geresnė nei Latvijos.

Nutolę laivybos koridoriai

Labai svarbu yra tai, kokio dydžio apsaugos zonos bus aplink Lietuvos strateginius objektus, įskaitant ir vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje.

Yra preliminarus siūlymas, kad vėjo jėgainių parkuose apsaugos zona turėtų būti ne mažiau kaip 500 metrų aplink vėjo jėgainių parką jūroje. Tokias saugumo zonas neva leidžiantys nustatyti tarptautiniai dirbtinių salų, jūros įrenginių ir statinių standartai.

Minėti standartai numato ir tai, kad jokie jūriniai objektai negali būti kuriami ten, kur yra tarptautinės laivybos koridoriai. Toks noras yra suprantamas, nes siekiama išvengti, kad plaukiantys laivai netikėtai sugedus jų varikliams neįdreifuotų į vėjo jėgainių parkų teritorijas.

Lietuvoje yra du tarptautinės laivybos koridoriai: į Klaipėdos uostą ir prie Būtingės naftos terminalo plūduro jūroje. Kiekvienas iš šių koridorių yra palyginti toli nuo planuojamų statyti jūros vėjo jėgainių parkų.

Vėjo jėgainių parkų pasirinkimo perspektyva Lietuvos teritoriniuose vandenyse buvo palyginti nesudėtinga, nes mūsų šalies jūros pakrantė, o tiksliau teritoriniai vandenys yra mažai užstatyti. Joje yra jūrų transporto koridoriai, karinis laivybos poligonas, tačiau nėra nei dirbtinių salų, nei kokių nors išorinių uostų

Ateityje Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus suformuotas ir Šventosios jūrų uosto laivybos koridorius, kuris taip pat tiesiogiai nesisies su jūros vėjo jėgainių parku. Iš Šventosios uosto tik planuojama aptarnauti jūros vėjo jėgainių parkus.