Vilnius žengia į Klaipėdą

Prieš pat Kalėdų šventes buvo parengtas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vyriausybės nutarimas. Jis greičiausiai bus patvirtintas laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų arba kitų metų pradžioje.

Pats prijungimo procesas vyks 2024 m. pirmajame pusmetyje. Iki 2024 m. sausio 31 d. turės būti pateiktos Lietuvos aukštosios mokyklos reorganizavimo prisijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto sąlygos.

Iki to paties laiko turės būti sudarytas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos inventorizuojamo turto sąrašas. Turtas pagal prisijungimo schemą iš esmės bus perduodamas Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Neatmetama galimybė, kad gali vykti perduodamo turto vertinimas, kiek ir koks turtas bus reikalingas jūrininkų ir uosto specialistų mokymo programoms Klaipėdoje vykdyti.

Akademijos noro kaina

Paskutinis sujungimo žingsnis numatytas iki 2024 m. balandžio 30 d., kai po reorganizacijos Vyriausybėje bus tvirtinamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutas.

Pasirinkus jūrininkų rengimo sujungimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuris nieko bendro neturėjo nei su jūra, nei su jūriniu mokslu, tai yra tarsi Lietuvos valdžios spjūvis to prašiusioms nedaryti jūrinį verslą vienijančioms asociacijoms.

Šioje vietoje galima pamatyti tai, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinimo po jungimosi nebelieka. Ji tarsi pakišta po Vilniaus Gedimino technikos universiteto bloku.

Po Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prijungimo prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps jo padaliniu.

Vienintelis šio jungimosi prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto pliusas tai, kad netgi tokio pavadinimo, kaip Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, nebeliks. Jis iš dalies jai buvo tarsi svetimas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinys Klaipėdoje vadinsis Lietuvos jūreivystės akademija. Daugelis Europos jūreivystės mokyklų buvo vadinamos akademijomis. Tik Lietuvos valdžioje buvo nesusipratimas, kad tai, kas turėjo būti savarankiška akademija, turėjo vadintis aukštąja mokykla. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla pagaliau taps akademija, tačiau keistame derinyje, kai ji pakišta po Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Klaipėdos verslo nepaisymas

Verta prisiminti, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra buvęs Vilniaus inžinerinis statybos institutas, vadinamas „visiukais“. Klaipėdos jūrų versle jūrininkų rengimo sujungimas su statybininkų rengėjais buvo sutiktas nepalankiai.

Net šešios jūros ir kitos Klaipėdos verslo asociacijos buvo pasirašiusios kreipimąsi į Vyriausybę, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla netaptų Vilniaus Gedimino technikos universiteto filialu. Buvo teigiama, kad jei jau reikia ją su kuo nors sujungti, turėtų vykti jungimasis su Klaipėdos universitetu uostamiestyje stiprinant ir kuriant jūrinio mokslo branduolį. Buvo išreikšta nuostata, kad prijungta prie Klaipėdos universiteto Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turėtų būti suformuota kaip savarankiška Lietuvos jūrų akademija.

Iš esmės Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos statusas tiek prie Klaipėdos universiteto, tiek prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto būtų tas pats – ji būtų įgyvendinusi daugelio metų svajonę būti Jūrų akademija, bet abiem atvejais po kuo nors pakišta.

Tai, kad pasirinktas Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o ne Klaipėdos universitetas, yra tam tikrų ilgamečių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipėdos universiteto tarpusavio nesutarimų, atskirų asmenų netolerancijos rezultatas.

Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į vidines ambicijas tarp šių mokslo institucijų neturėjo kreipti dėmesio, galėjo būti pasirinktas jūrinio mokslo branduolio stiprinimo Klaipėdoje variantas. Pasirinkus jūrininkų rengimo sujungimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kuris nieko bendro neturėjo nei su jūra, nei su jūriniu mokslu, yra tarsi Lietuvos valdžios spjūvis to prašiusioms nedaryti jūrinį verslą vienijančioms asociacijoms. Klaipėdai, jos interesams, jūrų verslui tarsi parodyta vieta, leidžiant suprasti, kad jie yra niekas, nes tiek saulė pirmiau kyla ties Vilniumi, tiek valdžios sprendimai, nepaisant kitų nuomonių, nuleidžiami iš viršaus. Tokia yra naujoji Lietuva, kurios tikslas – skaldyti ir valdyti taip, kaip Vilniui atrodo geriausia.