„Inoship“ vadovas A. Uldukis apie unikalią KU programą: čia kuriasi jūrinio verslo inkubatorius

Pernai rudenį Klaipėdos universitete (KU) startavusi „Blue Growth Leaders Academy“ programa įgyvendino ambicingą užmojį – Vakarų Lietuvos verslo, savivaldos organizacijų vadovai, įvairių sričių specialistai turi unikalią galimybę semtis mėlynosios ekonomikos žinių, kuriomis dalijasi tarptautiniu mastu vertinami lektoriai.

Programoje dalyvaujantis įmonės „Inoship“ vadovas Andrius Uldukis mano, jog akademija ne tik suteikia prieigą prie plataus tematikų ir informacijos spektro, supažindina su charizmatiškais savo sričių ekspertais, bet ir padeda aiškiau išsigryninti esminius komponentus, be kurių mėlynasis augimas Klaipėdoje neįmanomas. Stiprus mokslas, kritinė talentų masė ir verslo atvirumas – tokią formulę miesto sėkmei brėžia aktyvus Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bendruomenės narys.

– Akademijos dalyvių bendruomenėje pats atstovaujate jūriniam verslui. Koks buvo jūsiškis profesinis kelias?

– Jau daugiau nei 20 metų dirbu jūrinėje srityje. Didelę šio laiko dalį praleidau jūriniame sektoriuje besispecializuojančioje tarptautinėje kompanijoje. Ši karjera apima platų darbų spektrą, pradedant nuo plieno „čiupinėjimo“ gamybos procesų metu, vadybos sistemų ir pažangių technologijų vertinimo – iki naujų reikalavimų interpretavimo ir įgyvendinimo tiek laivuose, tiek priekrantės įrengimuose, specifinių paslaugų kūrimo ir vystymo. Taip pat teko prisidėti prie nacionalinės įstatyminės bazės, apimančios jūrinę sritį, tobulinimo, drauge su kitomis institucijomis siekiant, jog mūsų teisės aktai atlieptų ir naujausius tarptautinius reglamentus.

Pernai profesinis kelias įgijo naują posūkį, kurio akivaizdoje nesuabejojau, kad metas išnaudoti jau įgytą patirtį – taip gimė įmonė „Inoship“.

– Kokias veiklas vystote dabar?

– Konsultacinę, inžinerinę tiriamąją bei kitų paslaugų veiklas. Viena sričių, nuo kurios pradėjome – tai inžinerinės tiriamosios paslaugos verslui, įgyvendinant su laivų perdirbimu susijusius tarptautinius reikalavimus. Lygiagrečiai vystėme ir kitas veiklos kryptis, susijusias su naujų reikalavimų diegimu laivuose. Gerai išmanydami rinką ir jos poreikius, netrukome įrodyti savo gebėjimus bei gauti užsakymų. Turimos ambicijos skatina nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų pasitelkiant patirtį bei tarptautinius ryšius. Mūsų veiklos sritis reikalauja daug žinių ir tarpdisciplininio mąstymo. Žinoma, reikia ir drąsos, kuri tradiciškai neatsiejama nuo verslumo. Nepaisant didelės konkurencijos rinkoje, matome nemažai galimybių. Laivyba nuolat susiduria su besikeičiančiais reikalavimais, kompetencijų trūkumu bei efektyvumo didinimo iššūkiais, tad įvairių paslaugų poreikis turėtų nuosekliai didėti tiek tradicinėse, tiek naujose srityse, susijusiose su energetiniu efektyvumu, skaitmenizacija, kibernetiniu saugumu ir panašiai.

KU miestelio panorama / E. Dovydavičiaus nuotr.

– Kaip pandemijos situacija paveikė Jūsų verslą?

– Reikia pripažinti, kad pandemijos poveikis laivybai – labai didelis. Nors šioje srityje daugelį užduočių galima vykdyti ir nuotoliniu būdu, tačiau dabartinės sąlygos vis tik yra sudėtingos: išaugo ir taip didelis procesų kompleksiškumas, tapo apribotos galimybės keliauti ir betarpiškai bendrauti su užsakovais. Dabartiniai mūsų klientai bazuojasi Baltijos šalyse, Šiaurės Europoje. Kultūriškai čia egzistuoja tam tikras išankstinio pasitikėjimo standartas, tačiau tiesioginis bendravimas, manau, padėtų sparčiau kurti gerus žmogiškuosius santykius. Tai, kaip dabar palaikome ryšius, – naujas kelias, kuriuo visi dar tik mokomės judėti. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kiek ir kaip verslo santykiai dėl pandemijos pasikeis ateityje.

– Visgi kokias įžvelgiate perspektyvas?

– Laivyba – sudėtinga verslo sritis ir pelningumu yra daug ją pranokstančių. Čia didelė konkurencija, dideli lūkesčiai, aukšti kokybiniai standartai. Sektoriui reikšmingą poveikį daro besikeičiantis reglamentavimas. Per ateinantį dešimtmetį, o taip pat tolimesniame etape iki 2050-ųjų, laivybos laukia dideli pokyčiai, susiję su aplinkosauginiais bei energetinio efektyvumo aspektais. Laivų savininkams jau minant svarbių reikalavimų įgyvendinimo slenkstį, reikalingos aukštos inžinerinės kvalifikacijos ir labai daug pastangų, kad minėtieji pokyčiai vyktų sklandžiai. Savo ruožtu, stengiamės šioje situacijoje įžvelgti galimybes bei jomis pasinaudoti.

– Kaip šiuo metu įvardintumėte savo pranašumus? Ar reikšmingą vietą jūsų kasdieniame darbe užima inovacijos?

– Inovatyvumas – labai skambus žodis, juo galima sėkmingai pasinaudoti patraukliai save pozicionuojant rinkoje. Žvelgiant objektyviai, tik tikri savo srities lyderiai gali užsiimti rimtas pozicijas kuriant, diegiant inovacijas ir diktuojant rinkos tendencijas, kuriant naujus veiklos standartus ne tik lozungais, bet ir realiai. Laivyba yra stipriais segmentuota: egzistuoja rinkos lyderiai, bet taip pat yra daug vidutinės grandies kompanijų. Veiklos efektyvumas, kaštai yra svarbūs visiems, bet ypač – minėtai vidutinei grandžiai, kuriai dažniausiai nereikia „Teslos“, t.y. pačių inovatyviausių sprendimų. Dažnai verslui pakanka tiesiog efektyvių sprendimų bei paslaugų, taip vadinamojo „ticket to trade“, kuris padeda užtikrintai judėti. Šiuo metu mus priskirčiau pastariesiems, tačiau tam taip pat reikia auginti kompetencijas.

– Ar šios ambicijos Jus atvedė ir į „Blue Growth Leaders Academy“?

– „Blue Growth Leaders Academy“ programa sukuria išties palankias aplinkybes Klaipėdoje bei regione augti mėlynosios ekonomikos ir jūrinio verslo branduoliui. Visad buvau šios srities bendruomenės telkimo šalininkas, tad noras dalyvauti šiame procese ir paskatino mane prisijungti.

Iš įvairių šalių suburti lektoriai – itin didelė programos vertybė. Labai įdomu praplėsi akiratį, sužinoti, kas vyksta tose mėlynosios ekonomikos srityse, su kuriomis kol kas tiesiogiai ir nedirbame. Mėlynosios biotechnologijos, pakrančių turizmas, akvakultūra, skaitmenizacijos technologijos, tokios kaip blockchain, DLT, IoT ir jų taikymas – turinys išties yra tarpindustrinis, tad drauge su kitais dalyviais iš jo pasiimame sau aktualių ir įdomių aspektų.

„Blue Growth Leaders Academy“ programai pandemija taip pat įnešė pokyčių: nuotoliniu būdu bendradarbiavimo platformos formavimasis vyksta mažesniu masteliu, nei būtų galima tikėtis įprastomis sąlygomis. Visgi viliuosi, jog dalyviai išnaudos šią galimybę ir rasis būdų, padėsiančių megzti asmeninius ryšius, aktyviai keistis informacija bei diskutuoti apie tai, ką galime nuveikti drauge.

– Koks nusiteikimas, Jūsų nuomone, svarbus prisijungiant prie tokio pobūdžio programos?

– Atvirumas, siekis tobulėti, mokytis. Versluose būtina susikoncentruoti į savo kasdienes veiklas, bet tuo pat metu reikia ir atvirumo bei iniciatyvos žengti tą svarbią „extra mile“ – norint pamatyti daugiau, vertinti plačiau. Tokios programos kaip „Blue Growth Leaders Academy“, klasteriai – visa tai padeda sugeneruoti ryšių ir idėjų.

Visgi pamatyti, kur tie ryšiai ir idėjos atves, ne visuomet būna paprasta.

Kartais iš pirmo žvilgsnio tarsi mažai apčiuopiamos vertės atnešantys pokalbiai ir kontaktai ilgainiui gali išsivystyti į išties prasmingą bendradarbiavimą. Žinoma, verslas yra ne „iš idėjos“ – jis turi generuoti tinkamą grąžą. Gal būtent per tą galimą grąžą turėtume projektuoti ir lūkesčius, susijusius su šia programa? Siekiant įgyvendinti Mėlynojo proveržio ambiciją Klaipėdoje, į šį procesą žvelgiama iš įvairių perspektyvų. Vizionieriškas požiūris, sudarantis sąlygas verslui bendrauti, bendradarbiauti, duodantis impulsą atsirasti naujoms platformoms, tokioms kaip ši programa, irgi teisingas bei reikalingas. Verslas ne visuomet žvelgia taip toli, kaip galbūt reikėtų, – čia daugiau pragmatizmo. Visgi manau, kad sujungę tiek vieną, tiek kitą matymą bei pastangas, galime pasiekti išties gerų rezultatų.

– Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą, jūrinių verslų steigimąsi Klaipėdoje ir mūsų regione?

– Stiprus mokslas yra labai svarbi prielaida. Antra, tam, kad susidarytų kritinė masė žmonių, norinčių plėtoti naujas veiklas ir generuoti didesnę pridėtinę vertę, jiems būtina įgyti patirties. Pradžia „nuo nulio“, kai tuo pat metu tenka auginti ir kompetencijas, ir kurti verslą, būna gan inertiška bei sudėtinga. Stiprių tarptautinių kompanijų pritraukimas ir jų aktyvi veikla Klaipėdoje galėtų stipriai pasitarnauti telkiant Klaipėdoje jūrinės srities specialistus, ugdant jų kompetencijas.

Taip pat svarbu aiškiai suvokti, kad jūrinė industrija bei kitos mėlynosios ekonomikos sritys yra „capital thirsty“, t.y. reikalaujančios nemažai investicijų kompetencijai, technologijoms, įrangai, tyrimams ir panašiai. Turime tam pritraukti investicijų, kurti ir pritaikyti kitus reikalingus instrumentus. Išskirtinai svarbus ir mūsų pačių gebėjimas savo idėjas labai aiškiai perteikti, jomis įtikinant kitus ir „parduodant“ savo gebėjimus.

Apie „Blue Growth Leaders Academy“ programą:

Iniciatyvos steigiant „Blue Growth Leaders Academy“ drauge su Klaipėdos universitetu ėmėsi Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, jo koordinuojamas Jūrinis klasteris bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra „Klaipėda ID“. Uostamiesčio strategijos „Klaipėda 2030“ nubrėžtas siekis orientuotis į tvarų jūros išteklių panaudojimą ir mėlynosios ekonomikos augimą tapo reikšmingu kelrodžiu įgyvendinant šį projektą. Išsamiau: https://www.ku.lt/leaders_academy/index.php/lt/home/.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Shipbuilder

Shipbuilder portretas
Komentatoriai, tai visiški lochai, kam komentuoti nesąmonęs, jei nepatinka ar glušas niekas nekaltas.

Negarbinga.

Negarbinga. portretas
Jau tikrai galėjo paraašyti kažką konkretesnio ir įdomesnio. Jeigu tokia vertinga ta programa..Kam iš tokiu sudmaliu pliuškių dar intervju imt?

Taigi

Taigi portretas
Aiškiai matosi, kad pinigų čiulpimas, kaip negėda tokius vėjus spausdinti.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą
    Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą

    Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrengin...

    1
  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre
    Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre

    Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...

    1
  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    3
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

    1
  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
Daugiau straipsnių