Ginčas uoste krypsta latvių naudai

Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuėjo ir vėl sugrįžo Latvijos bendrovės „BMGS“ ieškinys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Nesutarė dėl atmušų

Istorija sukasi dar nuo 2016 m., kai Uosto direkcija sudarė sutartį su „BMGS“ dėl 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos.

Darbai vyko, tačiau 2017 m. gegužę Uosto direkcija atsisakė dalies rekonstrukcijos projekte numatytų atmušų ir paprašė jas pakeisti modernesnėmis. „BMGS“ kvalifikavo, kad dėl išlaidų darbuotojams, konsultacijų ji patyrė nuostolių.

Teismuose ji pareikalavo, kad Uosto direkcija atlygintų per 175 tūkst. eurų nuostolį.

Uosto direkcijos atstovai tikino, kad nebuvo atsisakyta atmušų kaip įrenginių, o paprašyta pakeisti juos kitais. Ji prašiusi, kad „BMGS“ pateiktų komercinį pasiūlymą dėl kitų kitos specifikacijos atmušų ir jų montavimo kainos.

Kai ši atsisakiusi tai daryti Uosto direkcija sudariusi atmušų pirkimo sutartį su kompanija „Trelleborg Offshore & Construction AB“.

Panaikino priteistą žalą

Prasidėjo teismų maratonas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. iš dalies tenkino „BMGS“ prašymą – priteisė jai iš Uosto direkcijos per 36 tūkst. eurų. Teismas kvalifikavo, kad atsirado sąlygos, jog „BMGS“ negalėjusi pateikti naujo komercinio pasiūlymo dėl atmušų, nes jos jau buvusios užsakytos iš kitos kompanijos.

Klaipėdos apygardos teismas kvalifikavo, kad uosto krantinių rekonstrukcija susijusi su itin didelės svarbos laivybos ūkine ir komercine veikla. Be to, laivyba esanti itin brangus ir didelių investicijų reikalaujantis verslas, dėl to uosto rekonstrukcijos ir kiti statybos darbai turėjo būti vykdomi naudojant šį laikmetį atitinkančias medžiagas, technologijas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. priteistą per 36 tūkst. eurų nuostolių atlyginimą panaikino. Jis „BMGS“ ieškinį atmetė ir priteisė, kad ji Uosto direkcijai sumokėtų teismo išlaidas. Teismas konstatavo, kad Uosto direkcija, atsiradus būtinybei, galėjo vienas atmušas keisti kitomis, taip uoste vienodinant atmušas ir gerinant jo eksploatavimą. Ji turėjusi teisę nutraukti sutarties dalį su „BMGS“, nes su ja nepriėjus prie sutarimo dėl naujų atmušų pakeitimo. Todėl tai padariusi ir įsigijusi naujas atmušas iš kito kliento.

Įžvelgė vienašališkumą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m vasario 24 d. priėmė latvių bendrovei „BMGS“ palankų sprendimą.

Šis teismas įžvelgė, kad, nutraukus nepasibaigusią sutartį ir paskelbus naują sutartį dėl atmušų pirkimo, buvę pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

„BMGS“ 2017 m. liepos 17 d. rašte buvo nurodžiusi, kad atsisako pasirašyti naują sutartį dėl kainos mažinimo, nes tai prieštarautų viešųjų pirkimų įstatymui. Ji deklaravo, kad toliau tęs darbus pagal sutartį. Po šio rašto Uosto direkcija 2017 m. liepos 28 d. raštu atsisakė dalies darbų. Aukščiausiasis Teismas iškėlė klausimą – ar buvo galimas toks vienašališkas darbų atsisakymas, kas reikštų vienašališką sutarties pakeitimą? Juo labiau kad byloje nėra duomenų, kad darbai būtų buvę vykdomi netinkamai ar vėlavę.

„Iš nacionalinės ir tarptautinės jurisprudencijos išeitų, kad kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, yra draudžiamas“, – konstatavo Aukščiausiasis Teismas.

Jis kvalifikavo Uosto direkcijos veiksmus vienašališkais pakeičiant sutartį. Byla grąžinta teismams išanalizuoti žalą, kurią dėl šios sutarties nutraukimo patyrė Latvijos bendrovė „BMGS“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

?

? portretas
Ne iš kokio nors,o iš vaitkaus.Jis jau ne vieną bylą yra pralošęs prieš valstybę.Turi iš ko ,matyt,kompensuoti nuostolius.Karbauckis padės

Klausimai

Klausimai portretas
Jei Uostas pralaimės, o panašu, kad pralaimės ar iš kokio nors kaltininko bus bandoma ką nors išsiieškoti? Ar situacija neprimena tos, kuri buvo su gentvilu?

Nesuprantama

Nesuprantama portretas
Nu čia įdomiai. Nei iš šio, nei iš to sugalvojo ir nutraukė sutartį.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių