- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Gamtos ateities“ ambasadoriai Klaipėdos „Akropolio“ lankytojus mokė rūšiuoti ir rinktis atsakingai
-
„Gamtos ateities“ ambasadoriai Klaipėdos „Akropolio“ lankytojus mokė rūšiuoti ir rinktis atsakingai
-
„Gamtos ateities“ ambasadoriai Klaipėdos „Akropolio“ lankytojus mokė rūšiuoti ir rinktis atsakingai
-
„Gamtos ateities“ ambasadoriai Klaipėdos „Akropolio“ lankytojus mokė rūšiuoti ir rinktis atsakingai
Tvarumas, rūšiavimas, atsakingas vartojimas – daugeliui jau pabodusios temos, tad kaip dar atkreipti visuomenės dėmesį, kaip sudominti, kaip motyvuoti pokyčiams?
Su šia užduotimi puikiai susidorojo gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ rūšiavimo ambasadoriai – trys smagūs personažai – Stiklinis, Popierinė ir Plastikinis, kurių nepastebėti minioje tiesiog neįmanoma. Rugsėjo 9 d. „Gamtos ateitis“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir prekybos bei laisvalaikio centru „Akropolis“ Klaipėda, klaipėdiečiams surengė smagią informacinę kampaniją.
Rūšiavimo ambasadoriai į šį renginį atvyko su rimtomis užduotimis – ne tik nusifotografuoti ar pabendrauti su prekybos centro lankytojais, bet dar kartą priminti visiems pakuočių atliekų rūšiavimo ir tvaraus vartojimo taisykles. Akcijos metu prekybos centro lankytojams, teisingai atsakius į personažų apie rūšiavimą, produktų pakuotes, atsakingo vartojimo įpročius užduotus klausimus, buvo dovanojami tvarūs daugkartiniai pirkinių maišeliai, maišeliai sveriamiems maisto produktams, vaikams – edukacinės užduočių knygelės.
„Eurostato duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus panaudoja iki 300 ir daugiau įvairių plastikinių maišelių, t.y. bene po vieną maišelį kasdien ar kas dvi dienas. Absoliuti dauguma šių maišelių naudojama tik vieną kartą. Vos 9 proc. maišelių yra perdirbami – visi kiti patenka į sąvartynus arba tiesiai į aplinką, – apie akciją kalbėjo „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. – Atsisakyti plastiko per vieną dieną gal ir neįmanoma, bet pasiryžimas į parduotuvę neštis daugkartinį, draugišką gamtai, skalbiamą ir dėvėti patogų maišelį pirkiniams arba sveriamiems produktams – jau svarbus pirmasis žingsnis, kuris leistų sumažinti aplinkai daromą žalą, o galbūt ilgainiui paskatintų pirkėją imtis ir kitų tvarumo pokyčių“.
„Gamtos ateities“ nuotr.
Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.
„Matau, kad dalis klaipėdiečių prekybos centruose prekes pakuoja į savo iš namų atsineštus daugkartinio naudojimo maišelius. Džiugina gyventojų sąmoningas požiūris į siekį mažinti perteklinį vartojimą. Esu įsitikinusi, kad dauguma savo įpročius keičia ne tik dėl finansinių sumetimų, bet dėl to, kad jiems rūpi pasaulis, kuriame gyvensime, kokį jį paliksime savo vaikams. Svarbi yra kiekviena iniciatyva, kiekvienas veiksmas, prisidedantis prie gamtos išsaugojimo. Jei nors keletas pirkėjų susimąstė apie tai, ar prekės, kurios norisi, išties reikia, tai jau yra gerai, nes dideli dalykai prasideda nuo mažų žingsnelių“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Renata Chockevičienė.
Prieš keletą metų buvo uždrausta prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, nuo šių metų liepos mėnesio jau draudžiama dalyti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius sveriamiems produktams prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai. Tai – puikus žingsnis visiško plonų plastikinių maišelių atsisakymo link, kas turėtų tapti kiekvienos išsivysčiusios valstybės tikslu.
„Štai, pavyzdžiui, 1974 metais vienas gyventojas per metus panaudodavo maždaug du kilogramus plastiko. Šiandien šis skaičius jau viršija 40 kilogramų, – apžvelgė statistiką D. Ramanauskaitė. – Pats plastikas savaime – nėra blogai. Blogai tuomet, kai jis yra vienkartinis, neperdirbamas ir negrįžta į žiedinės ekonomikos ratą, idant iš jo būtų pagaminti nauji produktai. Tad jei yra galimybių atsisakyti neperdirbamų dalykų – atsisakykime ir taip elgtis motyvuokime ir kitus. Apie tai ir buvo ši mūsų akcija – „Rinkis atsakingai. Rūšiuok. Geras įprotis – didžiausia tavo padėka žemei!“.
Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos „Gamtos ateitis“ tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...
-
Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...
-
Medžiai irgi kuria miesto istoriją
Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...
-
Uostamiestyje bus šilčiau
Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...