Ypatingų gabumų moksleivis gali būti ir didelis džiaugsmas, ir nemenkas vargas. Į klausimą, kaip Lietuvos švietimo sistemoje jaučiasi išskirtiniai vaikai, mokytojai, psichologai ar švietimo specialistai vieningo atsakymo neturi.

Mokytojai prisitaiko

Pedagogai ir švietimo srities specialistai pripažįsta, kad vunderkindai tiek uostamiestyje, tiek visoje Lietuvoje nėra labai dažnas atvejis. Tačiau pastebima ir kita tendencija. Teigiama, kad uostamiesčio ugdymo įstaigos išskirtinių gabumų vaikams pritaikytos neblogai.

Pedagogai, matydami nepaprastų gebėjimų vaiką, dažnai jam skiria reikiamą dėmesį: parenka sudėtingesnių ar papildomų užduočių. Pastebima, kad diferencijavimo ir individualizavimo procesai pamokų metu vyksta.

Pedagogai atkreipia dėmesį, kad su gabiu vaiku dirbti nėra paprasta. Ir patiems mokytojams tenka papildomai ruoštis, kad būtų patenkinti talentingų vaikų poreikiai.

Tiesa, specialistų teigimu, jauniesiems talentams ir jų tėvams prieš peršokant klases reikėtų pagalvoti, ar vaikas nepatirs diskomforto dėl to, kad pateks į vyresnių bendramokslių būrį.

Akcentuojama, kad trylikamečio ir šešiolikmečio fizinė ir dvasinė branda skiriasi. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į aukštesnę klasę perėjęs vaikas nepritampa ir vėliau gailisi, todėl prieš priimant svarbų sprendimą reikėtų ji gerai apgalvoti.

Išnaudoja tėvai

Psichologai pabrėžia, kad klasių peršokimas ir išskirtiniais gebėjimais pasižyminčių vaikų psichologinė būsena sukelia dviprasmiškų minčių.

Viena vertus, jei vaikas yra vunderkindas, kam gaišti laiką? Tokie moksleiviai dažnai jau žino pamokų metu dėstomą informaciją arba ją įsisavina 10 kartų greičiau nei bendraamžiai. Gerai, jei yra atsižvelgiama į individualius vaikų poreikius. Tokiu atveju perėjimas į aukštesnę klasę gali tapti puikia galimybe tobulėti. Bėda tai, kad visuomenė sunkiai priima išskirtinumą.

Pasitaiko atvejų, kai atžalos mokslo rezultatai tėvams tampa prestižo reikalu ir pasididžiavimo priemone, padedančia kompensuoti pačių neįgyvendintus lūkesčius.

Specialistų teigimu, puiku, jei vaikas tikrai gabus ir pats nori tobulėti. Tačiau galima rasti ir skaudesnių pavyzdžių, kai paauglys, norėdamas pateisinti tėvų viltis, turi atiduoti visas jėgas maksimaliam rezultatui pasiekti. Tokioje situacijoje vaikas yra išnaudojamas.

Lygybės nėra

Valstybė jau yra atkreipusi dėmesį į itin gabių vaikų ugdymo problemą. Specialios metodikos gali padėti nustatyti, kuris vaikas pasižymi tikrai nepaprastais gebėjimais.

Kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis toliau? Diskusija, kad „kitokius“ vaikus mokyklose reikėtų suburti į atskiras klases, neretai pakrypsta į nuoskaudų dėl lygiateisiškumo liejimą.

Specialistai akcentuoja, kad visuomenėje dar sunku balansuoti tarp individualių poreikių atitikimo ir unikalumo išsaugojimo. Apie gabius vaikus pradedama kalbėti kaip apie išskirtinius ar elitą. Neretai visuomenėje individams sunku pripažinti, kad žmonės nėra lygūs.