- Rytė Jarmoškaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paryžiuje ir Londone pastaruosius kelerius metus praleidusi Gerda Jašinskaitė į Klaipėdą grįžo su idėja. Jaunoji verslininkė suteikia naują gyvenimą dėvėtoms medžiagoms ir taip siekia mažinti neatsakingą vartojimą.
Skatina rūpintis aplinka
Perdirbtų medžiaginių maišelių verslo „Maishell“ įkūrėja G.Jašinskaitė gimė ir užaugo Klaipėdoje.
Po mokyklos išvykusi mokytis ir dirbti Paryžiuje bei Londone jaunoji verslininkė grįžo į karantino sukaustytą uostamiestį, kuriame ir pradėjo vystyti savo verslo idėją.
„Gyvename visuomenėje, kupinoje pasirinkimų, pasiūlymų, galimybių, gyvename visko pasaulyje. Iš dalies tai puiku, nes turime laisvę rinktis, keisti, ieškoti geriau. Tačiau visos šios galimybės apakina žmogų. Mes pradedame pamiršti, kad sugedusį daiktą galima sutaisyti, jog ištrūkusią sagą galima įsiūti. Pamirštame savęs paklausti, ar naujas daiktas tikrai reikalingas, kur ir kokiomis sąlygomis jis pagamintas? Dar rečiau susimąstome, kur visi šie nebereikalingi daiktai, kartais tarnavę vos keletą minučių, baigs savo kelionę. Žmogus, manantis, kad pirkdamas tik naujus daiktus gerina savo gyvenimo kokybę, vis daugiau teršia aplinką – savo namus“, – pasakojo „Maishell“ įkūrėja G.Jašinskaitė.
Nors apie taršą plastiku kalbama vis dažniau, pakeisti vienkartines plastikines pakuotes medžiaginėmis nėra tvari išeitis.
„Mano idėja – sumažinti plastikinių maišelių vartojimą bei jų daromą žalą aplinkai, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo maišeliais, gaminamais iš perdirbtų medžiagų. Tekstilės industrija yra viena labiausiai teršiančių aplinką pasaulyje – naujiems rūbams pagaminti reikia tūkstančių litrų vandens. Dažnai gamybinės nuotekos yra paleidžiamos į vandens telkinius ar vietinius ūkius, taip nuodingomis medžiagomis užteršiama aplinka, maisto, geriamojo vandens šaltiniai“, – dalijosi G.Jašinskaitė.
Atsižvelgusi į socialines bei aplinkosaugos tekstilės industrijos keliamas problemas, G.Jašinskaitė nusprendė sukurti produktą, kuris ne tik būtų funkcionalus, bet ir darytų kuo mažiau žalos aplinkai bei žmonėms.
„Kai grįžau į Lietuvą ir galiausiai pasiryžau pradėti šį maišelių revoliucijos projektą, nemačiau kitokio sprendimo, kaip tik siūti maišelius iš naudotų medžiagų ar atraižų“, – prisiminė G.Jašinskaitė.
Masinio vienkartinių plastikinių maišelių vartojimo eros pabaiga – vienas daugelio pokyčių, kurie reikalingi siekiant sumažinti aplinkosaugos problemų mastą.
„Mano manymu, visų pirma yra svarbu jausti atsakomybę už savo veiksmus, pradėti pokyčius nuo savęs. Keisdami savo pačių įpročius, gal paskatinsime ir kaimyną rinktis kitaip. Tačiau esminiai, dideli pokyčiai gali būti pasiekiami tik padedant valstybei, nes ji turi įtakos gyventojų vertybėms, įpročiams. Štai, pastačiusi stiklo ir plastiko butelių supirktuves, Lietuva tapo viena labiausiai rūšiuojančių valstybių Europoje. Čilėje pernai buvo uždrausta naudoti vienkartinius plastikinius maišelius, kodėl ir mes negalime priimti tokio sprendimo? Tam, kad gyventume žalesnėje visuomenėje, valstybė galėtų skatinti žiedinės ekonomikos modelį, šviesti žmones apie vartotojiškumo keliamus pavojus, supažindinti su sprendimo būdais ir suteikti palankias sąlygas jiems įgyvendinti“, – dėstė G.Jašinskaitė.
Mokosi iš patirties
„Maishell“ prekės ženklas – tai pirmasis G.Jašinskaitės bandymas sukurti ir plėtoti savo verslą. Neseniai į Lietuvą grįžusi klaipėdietė dalijosi iššūkiais, su kuriais tenka susidurti dažniausiai.
„Dėl pandemijos šiuo metu negalimi renginiai ir parodos, kurios padeda užmegzti pažintis ir auginti užsakovų ratą. Elektroninis laiškas tikrai nublanksta prieš gyvą bendravimą. Medžiagas produktams perku dėvėtų drabužių parduotuvėse, o jos taip pat ilgą laiką buvo uždarytos. Tai šiek tiek pristabdė gamybą ir sumažino audinių įvairovę“, – dėstė G.Jašinskaitė.
Vis dėlto didžiausias iššūkis – pristatyti savo produkto privalumus ir įrodyti, kuo maišelis, pagamintas iš perdirbtų medžiagų, yra pranašesnis už vienkartinį plastikinį produktą.
„Turiu pripažinti, kad mano siūloma prekė nėra visiškai eilinė. Pirkėjas turi būti pasiryžęs pakeisti savo įpročius ir rinktis daugkartinio naudojimo maišelį. Tačiau aš tikiu, kad, laikui bėgant, edukuojant visuomenę ir valstybei skatinant tvarumą, žmonės vis dažniau rinksis daugkartinius maišelius“, – svarstė G.Jašinskaitė.
Iki šiol mergina daugiausia dirbo kino srityje. „Maishell“ – jos debiutas verslo srityje. Idėjų nestokojanti klaipėdietė sakė, kad neišbandyta veikla leido patirti naujų atradimų.
„Mokausi kiekvieną dieną! Šis projektas nuo A iki Z yra mano produktas – pati renku medžiagas, jas apdoroju, kerpu, siuvu, kuriu internetinę parduotuvę, dizainą ir visa kita. Tobulėti tikrai yra kur, suprantu, kad viena visko nepadarysiu ir nesužinosiu. Norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia skirstyti darbus, ieškoti komandos ir veikti drauge“, – tikino G.Jašinskaitė.
Po kelerių metų gyvenimo Vakarų Europos didmiesčiuose G.Jašinskaitė gimtąją Klaipėdą atrado iš naujo.
„Klaipėda yra jūrinis miestas, į kurį daug žmonių plūsta šiltuoju metų laiku. Todėl Klaipėda yra puiki vieta poilsiauti ir plėtoti sezoninius verslus. Tačiau ir šaltuoju metu reikia kurti veiklumą bei kultūrą skatinančias vietas, kad miestas išliktų gyvybingas, patrauklus. Kad ir kokiame pasaulio krašte būtumei, svarbu rasti bendraminčių ratą ir burtis į grupę, dalytis idėjomis, skatinti vienas kitą veikti. Tad ir būsimam jaunam verslininkui linkėčiau nelikti vienam, dalytis darbais ir veikti kartu“, – ragino G.Jašinskaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasižvalgykite: kaip atrodys naujieji Palangos J. Basanavičiaus gatvės šviestuvai
Iki birželio vidurio Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje, aprėpiant Jūratės ir Kastyčio skverą bei Palangos tiltą, planuojama atnaujinti apšvietimą, įrengimo darbus už vieną eurą atliks konkursą laimėjusi žaliosios energetikos bendrov...
-
Žiemos išdaigos: Ventėje sužaliavo meškinis česnakas
Neįprastai šiltas sausis pažadino ne tik bites aviliuose. Ventės rage ėmė dygti girinės tulpės, sužaliavo meškinis česnakas. ...
-
Klaipėdos rajone bus pastatytos trys naujos ugdymo įstaigos
Netolimoje perspektyvoje Klaipėdos rajone planuojama statyti tris naujas ugdymo įstaigas. Skaičiuojama, kad jose atsiras papildomos 330 vietų rajono vaikams. ...
-
Senelis tapo legenda: papasakojo ir apie neįtikėtiną rankos istoriją
Keli tūkstančiai tapytojo Eugenijaus Kulviečio paveikslų yra pasklidę po visą pasaulį. Šį įstabų kūrėją likimas nubloškė į tolimąją Kolumbiją, tačiau jis visada norėjo grįžti į gimtinę. Dailininko svajonę įgyvendino jo a...
-
Orai pajūryje: gera naujiena ir permainos
Sinoptikai pajūriui kitą savaitę žada tik minimalų atvėsimą, tačiau gera naujiena ta, kad antroje savaitės pusėje dangų nušvies saulė. ...
-
Meras pasidalijo užfiksuotu vaizdu: jaunuolis į stadioną įvažiavo automobiliu
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pasidalijo praėjusio penktadienio vakarą Pranciškonų stadione užfiksuotu vaizdu. ...
-
Mokestis už automobilių statymą Karklėje – visus metus
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nusprendė pakeisti automobilių stovėjimo tvarką mokamose Karklės aikštelėse. Nuo gegužės 1-osios automobilių statymas prie Olando Kepurės bus mokamas visus metus. ...
-
Klaipėdos centre – nuodų porcija
Klaipėdietę sukrėtė Liepų gatvėje išvystas vaizdas – pievelėse keistai besielgianti moteris dėliojo mėsos gabalėlius, apvyniotus siūlu. Žmonės įtaria, kad mėsoje buvo paslėpti žiurkių nuodai. ...
-
Pergalę nukalė paskutinę minutę
Klaipėdos miesto krepšinio mėgėjų „Mano būsto“ taurės varžybose jėgas išmėgino į pirmą trejetą pretenduojančios komandos. ...
-
Klaipėdoje – ministro Sabučio mandagumo vizitas
Klaipėdoje lankėsi naujasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, kurį domino Uosto direkcijos vykdomi projektai, artimiausi planai ir perspektyvos. ...