Pavojai – ir virtualioje erdvėje

Emocinės paramos tarnyba "Vaikų linija" dirba kasdien nuo 11 iki 23 val. Vien pernai sulaukta 160 tūkst. telefono skambučių.

Tiek kartų moksleiviai kreipėsi į "Vaikų liniją". Ši tarnyba pagalbą teikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau prisiskambinti galima iš bet kurios Lietuvos vietovės.

Būtent šie skaičiai rodo, kad vis dar neleistinai daug vaikų bei paauglių patiria patyčias ir kenčia dėl jų.

"Vaikų linijos" atstovė Audrė Bujokienė teigė, jog patyčios – viena dažniausių priežasčių, kodėl vaikai ar paaugliai kreipiasi į šią emocinės pagalbos tarnybą.

"Patyčios pakliūva į dažniausių vaikų problemų trejetuką, todėl jie mums skambina ir rašo. Tai, ką išgirstame iš vaikų, šiurpina. Dažniausiai iš jų tyčiojasi bendraamžiai mokykloje, kieme, dabar patyčios jau keliasi ir į virtualią erdvę. Jos nesiliauja, užtrenkus mokyklos duris. Kartais tėvams atrodo, kad jų vaikai sėdi namuose ir jie yra saugūs, kai tuo metu tyčiojamasi ne tik socialiniuose tinkluose, vaikai gauna įvairias skaudinančio, žeminančio turinio SMS žinutes", – pasakojo A.Bujokienė.

Pagalbos ieško "Vaikų linijoje"

Anot pašnekovės, tada vaikai neretai nežino, kaip elgtis. Jie galvoja, kad tėvai nežinos, kaip spręsti problemą, arba dėl įvairių priežasčių apskritai nenori pasipasakoti savo artimiesiems.

Tada esą jie skambina į "Vaikų liniją" ir dalijasi savo patirtimis.

"Dažnai patyčios yra viena tų problemų, nuo kurių užsisuka uždaras ratas bėdų – dėl patyčių vaikas nesaugiai jaučiasi mokykloje, nebenori mokytis, lankyti mokyklos, prasideda nesutarimai su tėvais. Ir ta patyčių problema kartais užauga iki pačių dramatiškiausių vaikų sprendimų", – dėstė A.Bujokienė.

Prisijungė šimtai mokyklų

Kampanija "Veiksmo savaitė be patyčių" organizuojama jau devintą kartą. Prie šios iniciatyvos prisijungė daugiau nei tūkstantis du šimtai mokyklų visoje Lietuvoje, tarp jų – ir beveik visos uostamiesčio ugdymo įstaigos. Taip pat prisidėjo apie pusė šimto partnerių, visuomeninės organizacijos.

"Įvairiomis veiklomis mes kviečiame žmones šią savaitę atkreipti dėmesį būtent į patyčių problemą ir pasiaiškinti, kaip mums sekasi ją spręsti, stabdyti tiek mokyklose, tiek pačioje visuomenėje. Jau tradicine tapusi "Veiksmo savaitė" – tik viena iniciatyvų prieš 15 metų pradėtos kampanijos "Be patyčių". Tada pats terminas "patyčios" dar nebuvo labai žinomas ir vartojamas", – prisiminė A.Bujokienė.

Išmoko pastebėti ir reaguoti

Esą per tuos metus specialistai parengė daugybę metodinės medžiagos, vedė daug seminarų mokyklose, ėmė aktyviai bendradarbiauti ir su žiniasklaida, įtraukė žinomus visuomenės žmones, kad apie tai būtų kuo daugiau kalbama.

"Ši "Veiksmo savaitė" – tarsi startas, kad visus metus mes rodytume nepritarimą patyčioms ir jas stabdytume. Per pastaruosius metus jaučiame, kad požiūris į šį negatyvų reiškinį visuomenėje pamažu keičiasi. Sulaukėme palaikymo net iš valstybinių institucijų. Mes bendradarbiavome su prezidentūra, prisidėjome rengiant įstatymo pataisas, kur kiekviena mokykla yra įpareigota taikyti smurto prevencijos programą", – dėstė A.Bujokienė.

Esą tai tik pirmieji žingsniai, nes turėti programą dar nereiškia, kad problema išsispręs savaime. Patyčias stabdyti reikia nuolatos, sistemingai ir į tai turi įsitraukti ne tik visa mokyklos bendruomenė, bet ir visa visuomenė.