- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra pakankamai istorinės medžiagos, kuri įrodo, kad Lietuvos pajūrio gyventojai kuršiai buvo labiau panašūs į vikingus nei į sėslius žemaičius.
Kuršiai garsėjo žiaurumu
Kuršiai yra minimi kaip vieni iš Baltijos jūros piratų, kurie savo laivais grasino Gotlando salos ir netgi žemyninės Švedijos gyventojams. Tai liudija, kad anuomet kuršiams nieko nereiškė nuplaukti 300–500 kilometrų Baltijos jūra.
Tačiau yra ir liudijimų, kad kuršiai, nors ir buvo labai karingi, vengė tiesioginio susidūrimo su vikingais. Žavimės vikingų žygiais, jų gebėjimais pačių pasidarytais laivais įveikti tūkstančius kilometrų. Nepaisant to, vikingai laikytini savotiškais jūrų piratais, nors tiesiogiai puldinėjo ne laivus, o siaubė pakrantes.
Vikingai pajūrio žemes, tarp jų ir dabartinės Lietuvos, lankė VIII–XI a. Kuršiai, taip pat ir prūsai, jiems atsakydavo nusiaubdami Švedijos ir Gotlando pakrantes. Apskritai paėmus, vikingai Baltijos jūroje nebuvo tokie aktyvūs kaip Šiaurės jūroje.
Kai vikingų Baltijoje neliko, į tuščią "verslo lauką" įsiliejo kuršiai. Jie netgi buvo praminti žiauria gentimi, nes negailėdavo nei pirklių, nei piligrimų.
Pasibaigus XI amžiui, kai vikingų Baltijoje neliko, į tuščią "verslo lauką" įsiliejo kuršiai. Jie netgi buvo praminti žiauria gentimi, nes negailėdavo nei pirklių, nei piligrimų.
Livonijos kronikininkas Henrikas Latvis yra aprašęs, kas atsitiko, kai 1210 m. Rygos vyskupo Alberto piligrimus užpuolė kuršiai.
"Vienus piligrimus kuršiai užmušė ietimis, kiti nuskendo, dar kitus sužeidė. Kuršiai surinko užmuštuosius, išrengė juos, pasidalino drabužius. Pasiėmė viską, ką rado pas užmuštuosius", – aprašyta kronikoje.
Garantija: nuo užpuolikų Klaipėdą saugojo pilis. 1535 m. J.Klingenbeko tapytas paveikslas.
Pilis piratų nepamatė
Tuo metu, kai buvo aprašytas šis epizodas, Klaipėda dar neegzistavo, tačiau kuršių kaimelių pagal Baltijos jūrą jau buvo. Iki tol skandinavų vikingai jau ne kartą buvo apsilankę ir kuršių žemėse, per Kuršių marias ir Nemuną įsiskverbę gilyn į dabartinės Lietuvos teritorijas.
Nieko ypatingo jie nerado, nes kraštas buvo apaugęs miškais, pagal Nemuną buvo ir gana pelkėtos vietos.
Perplaukę sąsiaurį, kur dabar yra Klaipėda, skandinavų piratai taip pat nieko išskirtinio neišvydo. Jų siautėjimo Baltijos jūroje laikotarpiu VIII–XI amžiais Memelburgo pilies ir didesnio gyventojų sambūrio tame krašte dar nebuvo.
Po 1275 m., kai dabartinės Klaipėdos teritorijoje Livonijos ordinas įkūrė Memelburgo pilį, ne tik skandinavų vikingų, bet ir kuršių piratiniai žygiai į Baltijos jūros regionus jau buvo beveik išsikvėpę. Memelburgo piliai pavojų jau kėlė ne kokie nors jūros piratai, o sausumos karžygiai iš Žemaitijos. Žinomi atvejai ir kai pilį nusiaubė atvykėliai laivais iš Švedijos, vėliau ir Rusijos imperijos kariai.
Tiek Baltijos jūroje, tiek kituose uostuose visais laikais būdavo paplitusi ir nelegali veikla – kontrabanda, prostitucija, apgaulė, girtuokliavimas. Ano meto Lietuvos pajūryje žinomi reiškiniai, kaip druskos kontrabanda XVIII ir XIX amžiuose. Vyko ir ginklų, geležies kontrabanda.
Įvaizdis: senoji Klaipėdos uosto panorama nuo Smiltynės pusės, kuri galėjo traukti užpuolikus.
Vitaliečiai ir K.Štiortebekeris
Kartkartėmis Baltijos jūroje sužibėdavo vienas ar kitas piratas. Dažnai tai būdavo iš visuomenės išstumtas arba joje vietos neradęs asmuo.
Tokia yra kaperių Brolių vitaliečių gildija, kuri XIV–XIV a. piratavo Baltijos ir Šiaurės jūrose. Juos 1392 m. pasamdė Meklenburgo hercogai kovai prieš Danijos karalienę Margaritą, kuri buvo įkalinusi Meklenburgo hercogą.
Vitaliečiai naudojosi Rostoko, Ribnico, Vismaro, Stralzundo uostais, kurie yra dabartinės Vokietijos Baltijos jūros dalyje. Šie kaperiai nusiaubė Bergeną (1393 m.), Malmę, Turku, Vyborgą, Gotlandą (1394 m.). Jie įsitvirtino Botnijos ir Suomių įlankose.
Nėra jokių žinių, kad vitaliečiai būtų siautėję ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje – Mėmelyje ar kur nors kitur.
1395 m. Danijos karalienė Margarita suvienijo Daniją, Švediją ir Norvegiją į Kalmaro uniją, paprašė Anglijos karo laivų ir 1398 m. sugebėjo sumušti vitaliečius. Dalis jų pasitraukė į Baltijos Šlei įlanką, dalis į Fryziją Šiaurės jūroje. Baltijos jūroje liko kapitono Klauso Štiortebekerio grupė. Ji 1401 m. buvo sumušta, kapitonas ir jo įgula paimti į nelaisvę, jam ir kitiems piratams buvo nukirstos galvos.
K.Štiortebekeris mums tarsi asocijuotųsi ir su Lietuvos pajūriu. Tačiau jis su juo nieko bendro neturėjo, nebent tik tiek, kad 2005 m. Lietuvoje buvo kuriamas filmas apie Baltijos jūros piratą Štiortebekerį.
Kitaip susiklostė į Šiaurės jūrą pasitraukusių vitaliečių dalia. Pasivadinę "lygiadaliais" (piratų šūkis dalintis po lygiai), jie Norvegijos pakrantėse, o kartais ir Baltijos jūroje plėšikavo iki pat 1440 m.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...
-
„Klaipėdos vanduo“ informuoja: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį vyks vandentiekio darbai
„Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d., t. y. iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 22 val. iki 6 val. bus vykdomi vandentiekio modernizavimo darbai. Dėl jų galimi laikini geriamojo vandens kokybės...