- Miglė Misiūnė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad Atgimimo aikštėje buvo pradėti inžinerinių tinklų apsaugojimo darbai, tačiau vis dar laukiama galutinių sprendimų, kaip užtikrinti, kad aikštė būtų tinkamai išžvalgyta ir galimai čia esantys sprogmenys būtų neutralizuoti. Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus įžvelgia, kad daugiau nei keturis mėnesius besitęsiantys svarbiausios Klaipėdos aikštės atnaujinimo darbai atskleidė teisinio reglamentavimo spragas.
„Mes su darbais ir atverta aikštę esame sustoję jau ketvirtą mėnesį, neaišku, kas ten dar yra ir algoritmas, kuris yra Lietuvoje, iš esmės yra neveikiantis. (...) Man tai nesuvokiama, jį reikia peržiūrėti ir keistis“, – Eltai teigė A. Vaitkus.
Ilgai laukta Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pradėta liepos mėnesį, tačiau sustabdyti darbus privertė archeologinių kasinėjimų metu čia rasti daugiau kaip 20 sprogmenų. Nors jie ir buvo neutralizuoti, darbus nuspręsta stabdyti svarstant, kad sprogmenų gali būti daugiau ir ne tik po atnaujinama aikšte.
Sausio pabaigoje kylantys klausimai dėl saugumo užtikrinimo tęsiat rekonstrukcijos darbas ir būtinybės inicijuoti teisės aktų pakeitimus buvo aptarti ir su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais bei atsakingomis institucijomis.
„Reakcija turi būti visada žaibiška ir paradoksalu, kad kariuomenė neįsijungia tol, kol nėra rastas sprogmuo. Ši unikali situacija nebeturi būti unikali ateityje, mes turėtume turėti teisinę bazę ir sprendžiamąją galią atitinkamų institucijų viršenybėje“, – įsitikinęs miesto vadovas.
Siekiant užtikrinti saugumą, jau 4 mėnesius darbai Atgimimo aikštėje yra sustabdyti, o praėjusius maždaug mėnesiui po to momento, kai buvo rasti sprogmenys, buvo paskelbta ekstremali situacija. Mero teigimu, šiai dienai situacija vis dar išlieka sudėtinga ir kelianti grėsme.
„Aš kėliau ir keliu klausimą, ar nereikia evakuoti žmonių. Žodiniais patikinimais, ar gali, ar negali sprogti, aš nenoriu remtis. Taip neturi būti, turi būti labai aiškiai aprašytos situacijos, piramidinė veiksmų gama: kas, ką ir kada daro“, – įsitikinęs meras.
Teritorija įtraukta į Lietuvos kariuomenės išminavimo planą
Klaipėdos savivaldybė dar spalio mėnesį raštu kreipėsi į atsakingas institucijas prašydama pagalbos išminuojant teritoriją. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu krizių valdymo centru pasiekta, kad teritorija būtų įtraukta į Lietuvos kariuomenės išminavimo planą.
Mes su darbais ir atverta aikštę esame sustoję jau ketvirtą mėnesį, neaišku, kas ten dar yra ir algoritmas, kuris yra Lietuvoje, iš esmės yra neveikiantis.
Kaip Eltai teigė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, šiai dienai savivaldybė jau yra gavusi kariuomenės reikalavimus teritorijos paruošimui. Prižiūrėti darbą priskirti ir budintys specialistai.
„Kariuomenė savo pajėgumus yra delegavusi ir numačiusi išminavimo priemones aikštės sutvarkymui, turime priskirtus pajėgumus, kurie yra budintys ir esant reikalui, būtų nedelsiant pasitelkti“, – sakė viceministras.
„Tai manau, kad pati kariuomenė ir sistema dėl pasitelkimo, reagavimo ir priemonių numatymo šiai dienai tikriausiai yra padariusi viską“, – pridūrė jis.
T. Godliausko teigimu, situacija Klaipėdoje šiuo metu yra laikoma per daug grėsminga, o rasti sprogmenys tiesioginio pavojaus saugumui nekelia, jei nėra judinami ar chemiškai veikiami.
„Kartais atrodo, kad per griežtai bandoma pasakyti, kad tai kelia labai didelį pavojų. Bendrų pasitarimų tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek su savivaldybe metu mes bandėme išaiškinti, kad tiesioginės saugumo grėsmes iš pačios aikštės ir ten vykstančių procesų gyventojam ar aplinkui nėra“, – tikino KAM viceministras.
Tuo metu paklaustas, ar šioje situacijoje nemato teisinio reglamento spragų, T. Godliauskas tikina, kad veikiantis mechanizmas jau yra, tačiau tarpinstitucinis koordinavimas dar galėtų būti tobulinamas.
„Sakyčiau, kad reagavimo, inžinierių ir tarnybų pasitelkimo mechanizmas yra. Šiuo metu vystant tokius projektus galbūt reikia ieškoti, kaip tuos algoritmus sutrumpinti, padaryti paprastesnius. Identifikavus grėsmę, procesas, kuris reikalingas, kad ta vieta būtų išminuota, įvyko kaip turėjo įvykti. Laike, ar tai būtu galima padaryti tai greičiau? Taip, galėtų. Ir vienintelė dalis, kuri turbūt galėtų būti tobulinama yra tarpinstitucinis koordinavimas“, – pažymėjo viceministras.
Krašto apsaugos ministerijos atstovas pažymi, kad aikštės rekonstrukcijos eigą gali stabdyti ne tik sprogmenys, bet ir atrasti senosios Klaipėdos likučiai.
„Vykdant darbus buvo rasti kultūriniai paveldosauginiai elementai ir buvo labai aiškiai išsakyta paveldosaugininkų ir Kultūros ministerijos pozicija dėl jų išsaugojimo ir darbų tęstinumo. Tai čia tikriausiai reikėtų (užduoti – ELTA) klausimų pačiai savivaldybei, ar jie turi sprendimus su už kultūros paveldosaugą atsakingais asmenimis“, – pažymėjo T. Godliauskas.
ELTA primena, kad rekonstruojant Atgimimo aikštę, rudenį joje buvo rasta sprogmenų, todėl Klaipėdoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Kaip anksčiau pranešė Klaipėdos savivaldybė, apie 20 sprogmenų aikštėje buvo aptikti pradėjus archeologinius tyrimus. Visi rasti sprogmenys buvo išvežti ir neutralizuoti. Vis tik dėl naujų galimų sprogmenų pavojaus liepą pradėti rekonstrukcijos darbai aikštėje buvo sustabdyti.
Ar darbai aikštėje gali būti tęsiami pradėjo aiškintis ir Kultūros paveldas, pranešęs aikštėję radęs kažką vertingo, ką reikėtų išsaugoti. Atkastos statinių liekanos sujudino ir gyventojus – žmonės sukūrė peticiją, kuria prašo stabdyti istorinių liekanų naikinimo darbus ir palikti istoriją ateities kartoms.
Pagal projektą aikštės centre turi būti sukurtas multifunkcinis akcentas su istorinio Klaipėdos miesto, apsupto gynybiniais pylimais, maketu, aplink numatomas amfiteatras. Taip pat suplanuota įrengti dviejų aukštų požeminę aikštelę automobiliams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliant tilto į Neringą idėją, ministerija tikina – tai neįmanoma
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prie&scaro...
-
Akcija vėl sulaukė dėmesio: už rūpinimąsi miško švara – skanus atlygis
Prie Olando Kepurės automobilių stovėjimo aikštelės esančio kiosko inicijuota ir ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva tebetraukia atvykstančiųjų dėmesį. ...
-
Mero laimikis – gražuolis šlakis
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas po septynių valandų vaikštinėjimo Minijos upės pakrantėmis sužvejojo 68 cm ilgio šlakį. Žuvis po fotosesijos buvo sėkmingai paleista atgal į vandenį. ...
-
Gatvės ruože – didesnis leistinas greitis
Klaipėdiečiai, pastebėję naujus leistino maksimalaus greičio ženklus Liepų gatvėje, kraipo galvas – gal ir trikojo matuoklio daugiau neišvys įprastoje vietoje? ...
-
„Palangos stinta“ viršijo lūkesčius: reikia tęsinio
Vasaris – ne vasara, bet Palangą antrąjį šio mėnesio savaitgalį aplankė daugiau svečių nei karščiausią liepos dieną. Dar neatsipūtę po šių metų „Palangos stintos“ palangiškiai jau kalba apie kitų me...
-
Pagrindinis naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonės
Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas skaitytojų itin vertinamą atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. Prie jos daugiau nei dvejus metus darbavosi ...
-
Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis
Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teig...
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovas
Veiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...