„Ne kartą teko įsitikinti, kad tie verslininkai, kurie nepasitelkia lyderystės, nekuria verslo sistemos, savo kelią praeina sunkiai dirbdami, tačiau atėjus saulėlydžiui to verslo tęstinumo, paveldimumo ir nepalieka“, – sakė pašnekovas.

– Darbas, neretai neskaičiuojant valandų, aštri įžvalga, nuolatinis žinių siekis – turbūt būtų galima paminėti dar ne vieną sėkmingo verslo prielaidą. O kiek įtakos, jūsų akimis, turi pats sėkmės faktorius?

– Kalbant konkrečiai apie mus, tokio dalyko kaip sėkmė nebuvo. Buvo skaičiai, daug pasiūlymų klientams, skrydžių, sunkaus darbo ir atkaklumo. Juo labiau kad mes nesukūrėme jokio naujo produkto, o ėmėmės to, kas jau seniai egzistavo rinkoje, – laivų interjero. Tiesiog tą produktą siekėme sukurti efektyviau, kokybiškiau, įrodyti, kad galime suvaldyti solidžius projektus ir mumis galima pasitikėti. Tad mūsų atveju sėkmė reiškė daug darbo valandų ir sunkios kovos, nes kai ateini į kažkieno jau turimą teritoriją, ją reikia atsikovoti. Konkurencija turbūt prasideda vėliau, kada jau turi užsiauginęs kažkiek raumenų. Todėl kai esi jaunas, naujas, tau pirmiausia reikia patekti į tas varžybas.

– Tarsi sportininkui į olimpiadą?

– Būtent. Mes mokėmės pakeliui, gavome daug guzų, bet šiandien turime vardą ir savo rinkos dalį.

– Galėtumėte įvardyti save turtingu žmogumi?

– Be abejo, aš labai turtingas: turiu tris nuostabius vaikus, nuostabią žmoną, daug puikių draugų, darbuotojų. O įmonė man veikiau yra savirealizacijos laukas, kur aš galiu siekti, kurti.

Jei kalbėtume apie materialius dalykus – nelygu, su kuo lyginsiesi. Jei su benamiu – viena, bet jei nuvažiuosi į Volstritą, tada jau pats pasijausi kaip benamis. Ne veltui sakoma: jei manai, kad tavo namas pats prabangiausias, pakeisk kaimynystę.

– Populiaru pabrėžti, jog laimės už pinigus nenusipirksi, vis dėlto daugelis norėtų jų nestokoti. O ką jums reiškia pinigai?

– Taip, laimės nenusipirksi. Kita vertus, mersedese verkti patogiau negu žiguliuose. Man pinigai – visų pirma laisvė rinktis. Kai nereikia mąstyti, kaip, tarkime, sutaupyti perkant automobilį, į kokią mokyklą išleisti vaikus ar kur nukeliauti. Jei šitame pasaulyje nebūtų tokio dalyko kaip pinigai, o žmogus galėtų rinktis tai, ko nori, jų paprasčiausiai ir nereikėtų.

Kaip žinome, sėkmingai veikiančio verslo savininkai pelno dividendus. Dažnai pateikiu palyginimą – dividendai yra lyg laimėtas olimpiados medalis. Arba honoraras už gerą knygą. Kitaip tariant, tu pasiūlei rinkai gerą produktą, servisą, ir mainais už tai žmonės nubalsavo savo eurais. O kaip kitaip versle pamatuoti sėkmę? Pagaliau tas gėris, kurį palieki šiam pasauliui, dažniausiai irgi sukuriamas gautais pinigais.

Tandemas: tėtis ir sūnus sutelkė jėgas autosporto komandoje. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek jums svarbu įprasminti save per tuos kitus dalykus – kaip sakoma, ne tik užauginti vaikus, pastatyti namą, bet ir pasodinti medį?

– Medžių iš tiesų esu pasodinęs be galo daug, turbūt kelis tūkstančius. Turime didelę sodybą, labai myliu gamtą, tas vyksmas nuolatinis – kažką vis genime, sodiname...

Kalbant apie tuos kitus dalykus – nemažai savęs skiriu mentorystei, įmonė remia įvairius socialinius projektus, pavyzdžiui, „Vilties bėgimą“, taip pat Asmenybės ugdymo kultūros centrą. Ir per tokias iniciatyvas įprasminti save be galo gera. Man apskritai labai smagu matyti augančius žmones – tiek įmonės darbuotojus, tiek mano mokinius iš mentorystės, kurie sukuria sėkmingus verslus, pradeda mokėti mokesčius, kurti pridėtinę vertę.

Ne kartą teko įsitikinti, kad tie verslininkai, kurie nepasitelkia lyderystės, nekuria verslo sistemos, savo kelią praeina sunkiai dirbdami, tačiau atėjus saulėlydžiui to verslo tęstinumo, paveldimumo ir nepalieka.

– Ar verslo aplinkoje įžvelgiate ryškesnių skirtumų tarp savo ir šiandienos kartos žmonių?

– Radikalaus skirtumo tikrai nematau. Taip, jaunesni žmonės yra labiau pažengę šiuolaikinių instrumentų panaudojimu, pavyzdžiui, savireklamai. Šia prasme mano karta – vadinamieji old scool’o atstovai. Tačiau tos bazinės savybės, kurių reikalauja verslas, nematau, kad labai keistųsi. Vis tiek turi laikytis žodžio, padaryti tai, ką buvai pažadėjęs. Reputacija, komunikabilumas, lyderystė – vienokia ar kitokia forma tas fundamentas išlieka.

– Jei save, kaip vadovą, galėtumėte apibūdinti tik trimis žodžiais, kokie jie būtų?

– Teisingas. Norėčiau, kad būtent taip apie mane pasakytų kiti, ir be galo stengiuosi toks būti. Taip pat labai stengiuosi būti su žmonėmis skaidrus, nemėgstu slapukavimo, melo. Ir pagarbus. Pagarbus kiekvienam žmogui. Ir vis dėlto dar norėčiau ketvirto žodžio – atkaklus. Nes iš tiesų labai atkakliai einu į priekį, siekiu savo tikslo, mane labai motyvuoja kritika, konkurencija, mėgstu nugalėti, bet sąžiningoje kovoje.

– O gal pastaroji savybė glaudžiai koreliuoja ir su darboholizmu?

– Mano supratimu, verslo savininkas ar vadovas neturi griežtos takoskyros – uždariau darbovietės duris ir viską užmiršau. Nematau galimybių 17 val. nustoti galvoti apie savo verslą. Rinka nemiega, o mes dirbame visame pasaulyje. Bet to nepavadinčiau darboholizmu. Turiu pakankamai atostogų ir laiko sau bei šeimai.

Ne tik pats to siekiu, bet ir visus savo darbuotojus skatinu ieškoti balanso. Vėlgi pastebiu, kad tai žmonės supranta kiek kitaip – nustoju daryti viena ir pradedu daryti kažką kita. Man atrodo, kad balanso esmė yra būtent subalansuota minčių tėkmė. Kai gali persijungti ir mąstyti bei viską daryti ramiai, tiek atostogaujant, tiek dirbant.

– Ar siekdamas tos pusiausvyros į savo gyvenimą stengiatės įlieti veiklų, kurios būtų ganėtinai tolimos nuo jūsų darbinės kasdienybės?

– Kaip turbūt daugelį vyrų, mane visą gyvenimą traukė automobilių sportas. Žinoma, buvau tik žiūrovas, ne dalyvis. Tačiau kai mano paauglys sūnus susidomėjo šonaslydžiu, arba driftingu, po truputį į tai įsitraukiau ir aš. Tad dabar taip pat turiu automobilį ir kaip „Aros Drift“ komanda važinėjame po įvairias varžybas. Be viso kito, man tai yra ir nuostabi galimybė artimiau bendrauti su savo sūnumi.

Horizontai: aktyvią šeimą vienija ir kelionių aistra. Asmeninio archyvo nuotr.

– Tobulas laikas su šeima – koks jis?

– Vyriausia dukra – taip pat labai sportiška, nuo šešerių žaidžia lauko tenisą, šiuo metu labiau ieško savęs tinklinyje. Mažajai – dar tik ketveri, bet turbūt Dievas mums ne šiaip sau atsiuntė hiperaktyvų vaiką, o kad mes žmona dar ilgai palaikytume energiją. Taigi esame labai aktyvi šeima. Leidžiamės į žygius, mėgstame baseiną, slidinėti. Juolab kad nuvažiavęs į kalnus gali rasti veiklų pagal kiekvieno sugebėjimus. Labai visiems patiko keliauti kruiziniu laivu. Paradoksas – prisidėjome prie šimtų tokių laivų statybos, tačiau kaip keleiviai su šeima esame dalyvavę tik viename kruize. O šiaip jau, žinoma, dinamika su vaikais nuolat kinta.

Iš kito daugiavaikio tėvo esu girdėjęs tokį patarimą: kai tik turi galimybę, pasistenk pasilikti su vienu vaiku. Nes tada tikrai gali atvirai su juo pasikalbėti, skirti dėmesio tik jam vienam ir prisitaikyti konkrečiai prie jo amžiaus poreikių. Ir man iš tiesų tai yra tobuliausias laikas, kokį galiu skirti savo vaikams.

– Ar turite aistringų svajonių, o gal jūsų galvoje sukasi vien verslo planai?

– Be abejo, turiu, ir tas svajonių sąrašas ilgas – nuo materialių iki nebūtinai. Turbūt top svajonė su šeima – pažinti kuo daugiau mūsų planetos. Man pačiam – pamatyti kuo daugiau pasaulinio lygio autosporto įvykių, kaip „Formulė-1“, „Moto Grand Prix“, nors vėlgi šiuos dalykus mes deriname kartu su sūnumi. O versle norisi toliau garsinti Lietuvos vardą, kad jį tapatintų su kokybe, gerais žmonėmis, atsiliepimais ir pozityvia patirtimi.