Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 18-ąją paskelbė, kad pernai lapkritį „Grigeo Klaipėdos“ planą atmetęs departamentas neatsižvelgė į bendrovės argumentus, todėl jis įpareigotas prašymą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismas.

„Departamentas į bendrovės rašte išdėstytus argumentus neatsižvelgė, priimdamas sprendimą jų iš viso nevertino“, – rašoma nutartyje.

Pagal aplinkosaugininkų tyrimo išvadas parengtą planą pernai rugsėjį „Grigeo Klaipėda“ pateikė departamentui, tačiau is jo nepatvirtino. Įmonei planą patikslinus 2021-ųjų lapkritį departamentas nurodė, jog siūlomos priemonės kelia abejonių.

„Grigeo Klaipėda“ manymu, toks sprendimas nepagrįstas, juo tik vilkinamas procesas.

„Panašu, kad departamentas stengiasi piktnaudžiauti, interpretuoti ir dirbtinai stabdyti šį procesą“, – BNS penktadienį sakė „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Panašu, kad departamentas stengiasi piktnaudžiauti, interpretuoti ir dirbtinai stabdyti šį procesą.

Bendrovė tikina, kad iš Kuršių marių gali pašalinti teršalus pjaunant nendres bei įrengus du paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Departamento vertinimu, tai yra papildomos, o ne pirminės taršos šalinimo priemonės.

Tačiau, pasak T. Eikino, ir jos padeda siekti tikslo, į tai dėmesį atkreipė ir ginčą nagrinėjantis teismas.

„Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad direktyvoje, kuria vadovaujantis yra rengiami tokie planai, yra parašyta – ar taikoma pirminė, ar papildoma priemonė, svarbu, kad būtų siekiamas rezultatas, kuriam jos skirtos. Teismas labai aiškiai pasakė: ir nendrės, ir valymo įrenginiai prisidės prie norimo rezultato, kurio siekia ir bendrovė, ir departamentas“, – BNS sakė įmonės vadovas.

AAD teismui teigė, jog bendrovė turėtų suprasti, kodėl planas netvirtinamas.

„Pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad nesupranta, kodėl departamentas nepritaria pateiktam aplinkos atkūrimo priemonių planui ir tariamai nesupranta, dėl kokių priežasčių“, – rašoma nutartyje.

Departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jį kartu su baudžiamąja byla nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.

Kaltinimai dėl Kuršių marių taršos pateikti „Grigeo Klaipėdai“ ir 14 esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įskaitant pagrindinį „Grigeo“ grupės akcininką Gintautą Pangonį bei T. Eikiną.

Visi jie kaltinami piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, disponavimu suklastotais dokumentais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienus metus.